captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Kas ką kursto Gazos Ruože ir kodėl?

Vokietija, kuri Hitlerio laikais pasuko planingo žydų tautybės žmonių naikinimo link, bet po karo šią buvusią savo politiką pasmerkė ir netgi ėmėsi genocido aukų palikuonims atsilyginti (apie analogiškus veiksmus savo vykdytų nusikaltimų atžvilgiu Rusijos vadovybė nė nemąsto), šiandien skaudžiai išgyvena tai, kad „Izraelis vėl apšaudomas raketomis, o Gazoje vėl pilna karo aukų“.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Vokietija, kuri Hitlerio laikais pasuko planingo žydų tautybės žmonių naikinimo link, bet po karo šią buvusią savo politiką pasmerkė ir netgi ėmėsi genocido aukų palikuonims atsilyginti (apie analogiškus veiksmus savo vykdytų nusikaltimų atžvilgiu Rusijos vadovybė nė nemąsto), šiandien skaudžiai išgyvena tai, kad „Izraelis vėl apšaudomas raketomis, o Gazoje vėl pilna karo aukų“.

Kaip pirmadienį rašė Vokietijos radijo svetainė „Deutschlandfunk“, „ir Vokietijoje demonstruojama, kartais pasigirsta prieš žydus nukreiptų pareiškimų. Tai kelia tokius klausimus – kokią Izraeliui taikomą kritiką būtų galima laikyti pagrįsta? Ką mes skolingi žmonėms Gazos Ruože? Kur prasideda antisemitizmas?“

Kaip į šiuos klausimus pastarosiomis savaitėmis įvairiai atsakė daugybė Vokietijos radjo komentatorių, analitikų ir eilinių klausytojų, svetainė „Deutschlandfunk“ plačiai ir apžvelgė. O antradienį ji pakelbė savo bendradarbio Jasperio Barenbergo pokalbį su Šimonu Šteinu, 2001–2007 m. buvusiu Izraelio ambasadoriumi Vokietijoje ir dabar dirbančiu Tel Avivo universiteto Saugumo ir strateginių studijų institute.

Š. Šteinas teigė, kad „po tunelių sunaikinimo ministro pirmininko Benjamino Netanyahu misija sėkmingai pabaigta“. Buvęs ambasadorius taip pat pasisakė už ekonominės blokados prieš Gazos Ruožą nutraukimą.

Tačiau Š. Šteinas teigė ir tai, jog tam, kad šiame konflikte įvyktų tikras posūkis, turi įsikišti tarptautinė bendrija, Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES), amerikiečiai, taip pat ir nuosaikiosiosios arabų valstybės.

Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pirmadienį rašė, jog „nuo ano šeštadienio izraeliečiai žingsnis po žingsnio traukiasi iš Gazos ir palieka daugiau nei 1700 žuvusiųjų. Tačiau iki galo neaišku, kas jie. Vietos medikų tarnybos ir JT pareigūnai tvirtina, kad trys ketvirtadaliai jų – palestiniečių civiliai, tarp jų – per 300 vaikų. Tačiau Izraelis teigia nukovęs per 800 grupės „Hamas“ karių. Pagrindinis Izraelio valdžios tikslas vis dėlto daugmaž pasiektas – sugriauti tuneliai, kuriuos „Hamas“ jau prieš kelerius metus iškasė tam, kad galėtų įsiskverbti į Izraelį ir pagrobti jo civilinius gyventojus“.

O pasak Austrijos sostinės dienraščio „Standard“, Izraelyje „pamažu įsivyrauja nuomonė, kad ir Gazoje reikia pakeisti politines realijas. Savo naujiems tikslams pasiekti Izraelis turi dvi galimybes – arba jis Gazos Ruožą užima, arba pasiremia palestiniečių savivalda ir Mahmoudu Abbasu. Su tarptautiniu konsensusu ir stipresne visokeriopa parama pastarasis sprendimas gali ir pasisekti, tačiau jis patvariai išsilaikys tik tada, kai pats Izraelis pasirengs priimti politines pasekmes, kurios turi vardą: Palestinos valstybė“.

Tel Avivo dienraštis „Haaretz“ iš savo šalies, Izraelio, reikalavo „po viso naikinimo Gazos Ruožui pasiūlyti kiek galima daugiau paramos, idant iš griuvėsių būtų atkurtas normalus gyvenimas – ne kaip propagandos veiksmas, bet iš moralinių paskatų. Toji parama turėtų apimti blokados sušvelninimą, ypač medikams ir humanitarinės pagalbos organizacijoms. Palestiniečiams, be to, reikia statybos medžiagų ir pagalbos atstatant infrastruktūrą – nuo vandentiekių iki aprūpinimo elektra“.

Izraelio dienraštis „Haaretz“ pirmadienį aiškino, kad Izraeliui būtina realistiška strategija. Ši turi remtis supratimu, jog reikia aiškiai skirti du dalykus – kovą su teroru Gazos Ruože ir palestiniečių gerovę.

Tą pačią dieną Ispanijos dienraštis „Periodico de Aragon“ sukritikavo Izraelio šeštadienį įvykdytą naują išpuolį prieš JT mokyklą Gazos Ruože, nes tai ne tik kad „nepagerina Izraelio įvaizdžio pasaulyje, bet ir nepadidina galimybių rasti ilgalaikį konflikto sprendimą“.

„Izraelio išpuoliai itin smurtingi, toks karas prieš civilinius gyventojus visiškai neadekvatus. Kurį laiką po savo įsisteigimo Izraelis tapatinosi su mažuoju Dovydu, stovinčiu prieš milžinišką arabų Galijotą. Tuo metu šiandien Izraelis yra naujasis brutalusis Galijotas“, – išvadą darė Aragono provincijos sostinės Saragosos laikraštis.

Tai galbūt daugumos laikraščių požiūris, tačiau vienas kitas pabrėžė savo ir dažno analitiko nuomonę, jog Izraelis turi teisę gintis ir naikinti terorizmo lizdus, o sąjūdis „Hamas“ sąmoningai naudoja civilius, ypač vaikus, kaip priedangą ir priemonę jų žūtimis kurstyti neapykantą Izraeliui ir laimėti palankumo sau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...