captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rudenėjant – į Medininkus ir Aukštoją

Šį rytą išaušusi dieną jau viena minute yra trumpesnė už naktį. Taip kasmet nutinka po lygiadienio, astronominės rudens pradžios prabėgus porai dienų, kurias dar kiek ilgino saulės spindulių užlinkimas Žemės atmosferoje. O toliau kasdien šviesios paros dalies bus vis 4–5 minutėm mažiau.  
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Šį rytą išaušusi dieną jau viena minute yra trumpesnė už naktį. Taip kasmet nutinka po lygiadienio, astronominės rudens pradžios prabėgus porai dienų, kurias dar kiek ilgino saulės spindulių užlinkimas Žemės atmosferoje. O toliau kasdien šviesios paros dalies bus vis 4–5 minutėm mažiau.

Netrukus ištiks gilios šalnos ir visa augmenija pasidabins nuostabiomis rudens spalvomis. Tas spalvų šėlsmas jau prasidėjo; matau jį Vilnių supančiose kalvose. Ypač kai saulutė pro miglas šypteli… Pats tinkamiausias laikas keliauti į gamtą, lankytis parkuose, grožėtis architektūros paminklais, šiurenant kojomis margaspalvių lapų pusnis.

Vilniečiai, o ir iš toliau atkeliausiantieji, turi gerą progą šią savaitę apsilankyti Medininkuose. Džiugios naujienos iš šios istorinės gyvenvietės: išsipildė praeities mylėtojų svajonė pamatyti restauruotą pilį. Pačią seniausią mūsų krašte, vadinamą aptvarine ar gardine, statytą XIII ar XIV amžiaus pradžioje (istorikų nuomonės čia išsiskiria), romaninio bei gotikos stilių sandūroje, menančią daug svarbių istorinių įvykių. Virš jos bokšto jau išdidžiai plevėsuoja istorinė Lietuvos vėliava.

Keturiuose jo aukštuose baigiamos įrengti įdomios ekspozicijos iš Trakų muziejaus fondų. Penktasis aukštas – reprezentacinė menė. Gal kitados čia Vytautas Didysis priiminėjo pasiuntinius, diktavo laiškus Europos galingiesiems; dabar tai bus labai tinkama vieta istorikų susitikimams bei konferencijoms.

O šį savaitgalį visą didžiulį pilies kiemą užims viduramžių amatų dirbtuvėlės, prekeivių ir karių palapinės, karybos įtaisai. Senovės baltų kovos brolijos „Vilkatlakai“ kariai ruošiasi parodyti, kaip buvo kaunamasi su kryžiuočių riteriais. Bus prisiminta ir didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalė prieš 650 metų prie Mėlynųjų Vandenų, turėjusi didelės reikšmės ir visos Europos istorijai. Štai tokia gyvąja archeologija pilis prisikelia naujam gyvenimui, skirtam praeities pažinimui, piliečių istorinės sąmonės ugdymui.

Aplankius pilį, būtina pasiekti ir aukščiausią Lietuvos vietą – Aukštojo kalvą. Juolab, kad ji visai netoli Medininkų, tik pora kilometrų vaizdingu keliuku, sekant rodykles. Žinia, Medininkų aukštumos – priešpaskutinio ledynmečio palikimas. 294 metrų aukščio kalva joje pavadinta aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu. O ten lankytojus pasitiks malonus netikėtumas: Aukštojo kalvoje jau pastatytas apeiginis aukuras. Keturios žirgų žemaitukų galvos, puikiai iškaltos iš granito, žiūri į visas keturias pasaulio šalis. Gal taip simboliškai išsakytas rūpestis visa mūsų tauta, visa valstybe? Miela paliesti tuos žemaitukus, paglostyti, pajusti akmens švelnumą.

Aukuras pastatytas ant suakmenėjusio milžiniško medžio kelmo; tai iš mitinio Pasaulio medžio išauganti baltiškoji kultūra, vainikuota Lietuvos valstybe. Jos ženklas – kaltinė geležies karūna, kurios viduje ir kuriama apeigų ugnelė. Puikus garsios mūsų skulptorės Dalios Matulaitės kūrinys! Sutvertas tarsi vienu įkvėpimu, nes nuo eskizo iki pastatymo tepraėjo keletas mėnesių. Pirmoji apeiginė ugnis čia suliepsnojo tik prieš trejetą dienų, pažymint Baltų vienybės šventę. Taip buvo įsijungta į piliakalnių ugnies sąšauką. Susirinkusieji baltų dievams Aukštojui ir Gabijai aukojo laukų gėlės, linkėdami lietuvių tautai ir Lietuvai šviesios ateities… Pasidžiaugta taip pat ir  kitais sėkmingai vykstančiais Aukštojo aplinkos tvarkymo darbais. Dar šį rudenį ant kalvos  išaugs apžvalgos bokštas; jis bus medinis, nes juk Medininkų pašonėje. Iš jo, tikėtina, gražią dieną bus matyti ir Vilniaus bokštai. O šį pavasarį prie gretimos Juozapinės kalvos pasodinti medeliai – 500 ąžuoliukų, 100 uosiukų bei 50 liepaičių – beveik visi žaliuoja. Tiesa, sužėlė ir iškirstų krūmų ataugos, tad vėl prireiks smagios talkos. Dar daug kas čia neužbaigta tvarkyti, bet šia ypatinga vieta jau plačiai domimasi.

Drąsiai kviečiu aplankyti Aukštoją ir Medininkus, nes kelionė tikrai neprailgs. Senuoju Minsko traktu, – tai kelionė ir istorijos laiku. Šis kelias matė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių pulkus, išžygiuojančius prieš Maskvą, totorius, kazokus; matė ir XIX a. sukilimų baudėjus, Napoleono Grand Armeé triumfą ir žlugimą, matė ir Raudonosios Armijos tankus. Pakeliui – senoji totorių gyvenvietė ir Vytauto Didžiojo piliavietė Nemėžis, šalia jo – Tiškevičių dvaro rūmai, toliau – rašytojo Vladislavo Sirokomlės-Kondratavičiaus dvarelis Boreikiškėse, baltarusių literatūros pradininko Františeko Bohuševičiaus gimtinė Svironyse, Rukainių bažnytėlė iš lauko riedulių, kurioje šv. Mišias laikydavo pats Povilas Bžostovskis. Ir, žinoma, Medininkų pasienio posto memorialas... Visur įdomu sustoti, pasižmonėti. Gal nuotaiką tik kiek sugadins labai negrabiai atliktas Boreikiškių dvarelio ir jo parko „euroremontas“. Apmaudu,  juk būta tokios romantiškos vietos, lakštingalų slėnio... Tačiau kelias nuo Vilniaus ir vaizdingas, ir jau nubertas rudens spalvų lapais.  

Pasakojimas skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close