captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Rūpestis žmogaus teisėmis dar gyvas

Neseniai Jungtinės Tautos (JT) savo naujuoju vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru paskyrė princą Zeidą, Jordanijos ambasadorių JT. Princas Zeidas Ra’ad Zeidas al-Husseinas, trumpai vadinamas princu Zeidu, pakeičia Pietų Afrikos atstovę Navi Pillay, šiame poste ištarnavusią šešerius metus.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Neseniai Jungtinės Tautos (JT) savo naujuoju vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru paskyrė princą Zeidą, Jordanijos ambasadorių JT. Princas Zeidas Ra’ad Zeidas al-Husseinas, trumpai vadinamas princu Zeidu, pakeičia Pietų Afrikos atstovę Navi Pillay, šiame poste ištarnavusią šešerius metus.

Į pokyčius reaguodamas žmogaus teisių aktyvistas Davidas Petrasekas, Otavos universiteto politologijos profesorius, turintis daugiau nei 25-erių metų patirtį, dirbdamas žmogaus teisių ir konfliktų sprendimo klausimais Jungtinėse Tautose, „Amnesty International“ ir kitose nevyriausybinėse organizacijose.

Svetainėje „openDemocracy“ jis rašo, ką, jo manymu, naujasis komisaras turėtų daryti ir ko nedaryti, kad jo veikla taptų gerokai matomesnė ir veiksmingesnė.  

„Šio komisaro pareigos – vadovauti JT pastangoms saugoti žmogaus teises visame pasaulyje. Yra dar ir tokia politinių jėgų veikiama JT žmogaus teisių taryba, kurios darbus komisaras turi paremti ir atsiliepti į jos reikalavimus“, – rašo D. Patrasekas.

Jis pažymi, kad komisaras atsiskaito JT Generaliniam sekretoriui, bet taip pat turi reikštis savarankiškai, kelti savo balsą net ir (o gal ypač) kai tai JT nepatogu.

„Tai – sunkus balansavimo triukas, ką rodo faktas, jog nė vienas JT Žmogaus teisių komisaras neištarnavo visos jam numatomos aštuonerių metų kadencijos. Taigi užuot greitai įvertinus, ką ponia N. Pillay pasiekė, gal būtų konstruktyviau pažvelgti į priekį. Kokie turėtų būti princo Zeido pagrindiniai prioritetai?“, – klausia autorius.

Savo ruožtu jis siūlo pirminį darytinų ir nedarytinų dalykų sąrašą.

„Pirma, komisarui reikia siekti gerokai didesnio matomumo viešumoje. Tikroji jo mandato reikšmė glūdi jo pareigybės moralinio autoriteto panaudojime – ir čia būti pastebėtam yra labai svarbu“ – pradeda dėstyti „openDemocracy“ autorius.

Anot jo, komisarą turi regėti vyriausybės, žiniasklaida ir ypač gausėjantys vietiniai, regioniniai ir globaliniai tinklai, mobilizuojantys žmones teigiamiems pokyčiams siekti. Deja, faktas tas, kad komisaras ir jo biuras žiniasklaidai (ypač socialiniams tinklams) daug mažiau žinomi nei Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ar Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių reikalų komisaro valdyba.

„Tai neleistina, atsižvelgiant į daug platesnį ir taip pat svarbų ar ko gero net svarbesnį vyriausiojo žmogaus teisių komisaro mandatą“, – tęsia jis.

Antra, pasak D. Patraseko, reikia sukurti daug dinamiškesnę komunikacijos strategiją, tarnaujančią komisaro biurui ir visoms JT ekspertų grupėms, kuriuos to biuro žmonės palaiko.

Problemą, jo žodžiais, iš karto supras tie, kurie bandys išsitraukti pranešimą apie kokią nors šalį iš oficialios to biuro (OHCHR) svetainės. Užuot patekę į globalios informacijos ir diskusijų apie žmogaus teises centrą, pakliūvame į mėgėjišką, sunkiai suprantamą ir neįsivaizduojamai nuobodų  portalą, kupiną biurokratijos ir pripildytą JT žargono.

„O juk informacija, jos aktualumas ir pateikimas turi esminės reikšmės daugumai  su žmogaus teisių įgyvendinimu susijusių klausimų, ir  vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras visiškai nepalengvina priėjimo prie tos reikalingos informacijos“, – paaiškina D. Patrasekas.

Jo teigimu, trečias dalykas, kurį reikia padaryti, – nenustoti reformavus tuos komitetus, kurie prižiūri su žmogaus teisėmis susijusių JT sutarčių įgyvendinimą: čia praeityje trūko naujo, nepriklausomo ir drąsaus mąstymo.

„Ketvirta, iš sutarčių įgyvendinimo priežiūros komitetų reikalaujama, kad jie bendrautų su centrinėmis valstybės įstaigomis: užsienio, teisingumo, vidaus reikalų ministerijomis. Tačiau  Vyriausiajam komisarui niekas netrukdo ir reiktų bendrauti su provincijos, regiono, vietos ir savivaldos pareigūnais, turinčiais atsakingas pareigas daugelyje žmogaus teisių įgyvendinimui svarbių sričių, įskaitant policiją, nekilnojamojo ir kitokio turto tvarkymą, sveikatos apsaugą, aprūpinimą vandeniu ir kitų esminių paslaugų tiekimą, įdarbinimą ir taip toliau“, – siūlo autorius.

Penkta, pasak D. Patrasenkos, būtina padvigubinti vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnybos  darbuotojų skaičių, bet tik ne centriniame Ženevos biure. Debatai Žmogaus teisių taryboje – svarbūs, tačiau tikrosios kovos už žmogaus teises vyksta kitur. Būtent ten ir reikia komisaro tarnybos darbuotojų, kad kuo daugiau jų gyventų ir dirbtų žmogaus teisių atžvilgiu pačiuose opiausiuose regionuose bei kraštuose. 

„Ypač negerai, kad vos 5 proc. jų kilę iš Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos, o beveik 50 proc. – vakarų europiečiai arba šiaurės amerikiečiai. Koks disbalansas!“ – pabrėžia jis.

Šešta, anot publikacijos autoriaus, žmogaus teisių klausimą reikia populiarinti ne vien JT sistemoje, o daug daugiau tose galingose institucijoje, kurios nustato globalinę finansų bei ūkio politiką. Tai ypač grupės „G7/8“ ir „G20“, Tarptautinis valiutos fondas ir privatūs įtakos tinklai kaip antai Davosas, Bilderbergas ir daugelis kitų.

Net jei, sako D. Patrasenkas, visa JT sistema visu šimtu procentų pritartų žmogaus teisėms, tai turėtų labai mažai poveikio tam, kaip pasaulyje iš tiesų reiškiasi galios ir valdžios.

„Septinta, gerbiamas komisare, nesileisk apgaunamas liūdnų kalbų, kad žmogaus teisių epocha tariamai baigiasi, nes neišvengiamai mažėja Vakarų valstybių galia. Globalinis valdžios bei įtakos perskirstymas ne tik kelia pavojų, bet ir atveria naujų galimybių žmogaus teisių apsaugos plėtrai“ – asmeninį kreipimąsi „openDemocracy“ pateikia autorius.

Pasak jo, jei ne Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tai daug kur kitur pasaulyje dramatiškai auga vidurinioji klasė, kyla išsilavinimo lygis, plečiasi ir didėja priėjimas prie informacijos per internetą, ir visa tai rodo augantį domėjimąsi žmogaus teisėmis – netgi tokiose vietose, kur jo anksčiau nebuvo. Užtat naujojo komisaro užduotis bus ne sustabdyti tariamą intereso žmogaus teisėmis silpnėjimą, o ieškoti būdų, kaip tą naujai atsirandantį interesą skatinti, formuoti ir juo pasinaudoti.

Galop, rašo D. Petrasekas, reikia liautis kalbėti, kad baigėsi normų ir standartų nustatymo ir atėjo jų įgyvendinimo laikai: „Tai ne tik banalu, bet ir neteisinga! Tarptautinių teisinių standartų plėtros proceso negalima įšaldyti, tokioje dinamiškoje srityje kaip žmogaus teisių apsauga jis būtinai tęsiasi.“

Todėl, anot publikacijos, vyriausiojo žmogaus teisių komisaro  laukia užduotis žūtbūt žiūrėti į ateitį ir pačiam aktyviai propaguoti teismų reformą ir plėtrą bent žmogaus teisių apsaugos srityje, o ne tik šiaip reaguoti į kitų pasiūlymus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...