captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kad islamas liktų ištikimas savo paties vertybėms

Kur linija, ties kuria baigiasi nuomonių laisvė ir prasideda atsakomybės stoka? Štai klausimas, kurį vienaip ar kitaip kėlė daugelis pasaulio laikraščių, satyriniam Prancūzijos savaitraščiui „Charlie Hebdo“ publikavus pranašą Mohamedą pašiepiančias karikatūras. Dauguma, bet ne visi, reiškė įsitikinimą, jog tą liniją šis kairiųjų anarchistų leidinys iš tiesų  peržengė.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kur linija, ties kuria baigiasi nuomonių laisvė ir prasideda atsakomybės stoka? Štai klausimas, kurį vienaip ar kitaip kėlė daugelis pasaulio laikraščių, satyriniam Prancūzijos savaitraščiui „Charlie Hebdo“ publikavus pranašą Mohamedą pašiepiančias karikatūras. Dauguma, bet ne visi, reiškė įsitikinimą, jog tą liniją šis kairiųjų anarchistų leidinys iš tiesų  peržengė.

Viena taip manančių – Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ užsienio ir Europos politikos biuro Paryžiuje vadovė Ursula Welter. Anot jos, „aišku, kad nuomonių laisvė yra vertingas dalykas, kurį visuomet reikia ginti. Tačiau ne visa, kas leidžiama, yra kiekviena proga teisinga.

Nupiešti nuogą pranašą arba pranašą neįgaliųjų vėžimėlyje, kai skersai išilgai pasaulio ambasadų tarnautojai, jų šeimos, vaikai mokyklose turi drebėti dėl savo saugumo ir net gyvybės, – tai nėra joks laisvės aktas. 

Kas į ugnį pila žibalo, nuomonių laisvę ne gina, bet dar labiau suvaržo. Tai meškos paslauga.

Kas griebiasi satyriko pieštuko, pataiko ne tik į ekstremistus. Prancūzijoje gyvena iki šešių milijonų musulmonų, kurių dauguma radikalizmui dar nėra imlūs. Kam provokuoti ir juos?“ – klausė Vokietijos radijo žurnalistė.

Stambulo dienraštis „Star“ irgi pasmerkė karikatūras, tardamas, jog „žmonės kaip šitie satyrikai naudojasi šventu dalyku – būtent, nuomonių reiškimo laisve – tam, kad žmones nuodytų, juos žemintų ir skleistų neapykantą. Jie vaidina, kad gina nuomonių laisvę, tačiau už to slepiasi ketinimas pažeminti musulmoniškas tautas.

Iš karikatūrų matyti ideologų ir rasistų įžūlumas bei arogancija. O vis dėlto tai jokiu būdu nepateisina islamiškajame pasaulyje prapliupusio smurto. Būtent čia labai reikia islamo tikėjimo vadovų“, – rašė Turkijos laikraštis.

Paryžiaus katalikų dienraštis „Croix“ – Kryžius – klausė, „ar nėra subtilesnio ir linksmesnio būdo karikatūrų pagalba pašiepti religinių fundamentalistų, visokio plauko ekstremistų ir smurtingų bei žudikiškų protestų? Leidėjo atsakomybei priklauso ir tai, kad jis pagalvotų apie savo publikacijų pasekmes“, – rašė katalikiškas laikraštis.

Nuo savęs pridursime, kad pritariame šiam kreipimuisi į satyrikus parodyti daugiau meninio ir nebūtinai užgaulaus išmoningumo. 

Tačiau nepriklausomų Paryžiaus kairiųjų dienraštis „Liberation“ teigė, jog „spaudos laisvė – gležnas augalas. Jeigu iš karikatūristų reikalautume atsakomybės pojūčio, reikalautume, kad jie prieš kokią nors publikaciją  gerai pamąstytų, tada juos spaustume atsižvelgti į geopolitinį kontekstą, tarsi jie būtų  užsienio reikalų ministerijos atstovai, o tai vestų prie tokio įvykių susiklostymo, kuris prasideda savicenzūra ir baigiasi kapituliacija“, – rašė Paryžiaus laikraštis, pasisakantis už visišką karikatūros demokratinėje visuomenėje laisvę.

Liuksemburgo dienraštis „Luxemburger Wort“ teigė, jog „aukų, kurių pastarosiomis dienomis pareikalavo prieš Vakarus nukreipti protestai, akivaizdoje reikia savęs paklausti, ar nebūtų buvę geriau dar kiek palaukti su šių karikatūrų publikavimu“.

Tačiau apskritai laikraštis čia nieko blogo nematė: „viešumos dėmesys savaitraščiui „Charlie Hebdo“  labai parankus, su tokiomis trankiomis karikatūromis jis daug geriau parduodamas, jau pirmos dienos popietę visi jo egzemplioriai buvo pirkėjų išgraibyti. Iš principo gerai, kad žurnalas vykdo savo užduotį ir nesileidžia įbauginamas grasinimų“.

Panaši ir dienraščio „Washington Post“ nuomonė. Jis Prancūzijos savaitraščiui pasiuntė ne bučkį, bet „pagyrimo žodį“ ir pridūrė: „ko gero tos karikatūros ir nėra labai garbingos. Tačiau jeigu nuomonių laisvė ką nors reiškia, tai apima ir teisę viešai skelbti dalykus, kuriuos kiti žmonės  laikys atgrasiais, neatsakingais, gal ir šventvagiškais. Cenzūra yra laisvės ribojimas, nesvarbu ar per oficialų dekretą, ar per maištingų niokotojų išreiškiamą veto“, – rašė Amerikos sostinės dienraštis.

Pasak Stokholmo dienraščio „Dagens Nyheter“, „Prancūzijos vidaus reikalų ministras Manuelis Valls protingai komentavo, kad nors karikatūros priklauso nuomonių laisvės sferai, visi žmonės privalo elgtis atsakingai. Kitaip sakant, provokacija yra teisė, bet ne pareiga. 

Tuo pačiu metu ir smurto naudojimui pasirengę fundamentalistai,  niokojantys ambasadas ir žudantys diplomatus, turi suprasti, kad nuomonių reiškimo laisvė didelei pasaulio žmonijos daliai yra tokia pat šventa, kaip kitiems yra jų religija“, – rašė Švedijos sostinės laikraštis.

Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ įsitikinęs, kad nebus masinių kruvinų protestų iš Prancūzijos musulmonų pusės: „islamiškoji bendruomenė Prancūzijoje stipriai integruota. Net ir dešiniųjų Prancūzijos ekstremistų Nacionalinis frontas, kovojantis prieš imigrantus, vengia antiislamiškos retorikos.

Aišku, netrūksta konfliktų dėl burkų uždraudimo, tačiau iš to nekyla jokių grėsmių viešajai tvarkai“, – teigė Lenkijos laikraštis.

Tailando sostinės dienraštis „Nation“ rašė, kad „nuomonių laisvė yra vienas iš demokratijos pagrindų. Vis dėlto ji galioja ne absoliučiai, ir tai yra gerai. Įstatymai prieš šmeižtą, pvz., yra vieta, kur nuomonių laisvė baigiasi. Jei ji turi būti teisės valstybės ir teisingumo tarp žmonių pagrindu, tai ji reikalauja ir tam tikrų pareigų bei atsakomybės“, – sutiko Bankoko dienraštis.  

Pasak Milano dienraščio „Corriere della Sera“, „išsigandus dėl neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti neatsakingas pasinaudojimas nuomonių laisve, Vakaruose vėl kyla pagunda griebtis cenzūros. Už to stovi tik baimė – baimė susilaukti perdėto, smurtingo ir pasiutusio atsakymo iš  islamiško ekstremizmo pusės. Tačiau šitai netolerancijai negalima pasiduoti“, – teigė Italijos dienraštis.

Žodžiu, jo nuomone, cenzūra, išraiškos laisvės ribojimas, tebūtų nevykęs atsakymas į islamistų kruvinus išsišokimus.

Galop Jungtinių Arabų Emiratų dienraštis „Gulf News“ rašė, kad „nors musulmonų pasaulis ir turi teisę būti pasipiktinęs, nes tas antiislamiškas video filmas ir karikatūros tikrai įžeidžia, tačiau pasipiktinimui nevalia išsilieti smurtu.

Dabar svarbu, kad visas musulmoniškas pasaulis laikytųsi išvien, idant toms nesąmonėms parodytų prideramą joms vietą – būtent šiukšlių dėžę.

Islamas – viena didžiųjų pasaulio religijų, turinti gilią žinią visai žmonijai. Musulmoniškų tautų vadovai turėtų šmeižtus sukritikuoti, bet tuo pačiu pasipriešinti ir toms savo tautos jėgoms, kurios savo smurto protrūkiais nori islamui pakenkti.

Užtat būtų teisinga šitokius filmukus nurašyti į paraštę, jų prodiuserius, jei įmanoma, paduoti į teismą ir tuo pat metu užtikrinti, kad islamas liktų ištikimas savo paties vertybėms“, – rašė Dubajaus laikraštis.

Spaudos apžvalga skaityta per LRT Radiją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...