captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Prancūzijos politinės kultūros ypatumai

Kaip reaguojama kitose šalyse, kai aukšto rango valstybės pareigūnai įtariami padarę nusikaltimus? Meskime žvilgsnį į Prancūziją, tai šiuo metu ten karšta tema, kurią gvildena beveik viso pasaulio laikraščiai.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kaip reaguojama kitose šalyse, kai aukšto rango valstybės pareigūnai įtariami padarę nusikaltimus? Meskime žvilgsnį į Prancūziją, tai šiuo metu ten karšta tema, kurią gvildena beveik viso pasaulio laikraščiai.

„Tai dar vienas stiprus smūgis ponui Nicolas Sarkozy – po to, kai jis atsisveikino su Eliziejaus rūmais“, – rašė Paryžiaus dienraštis „Monde“ ir pabrėžė, jog „jį suėmė policija, o čia ir slypi didelė šio įvykio simbolinė reikšmė: tai pirmas kartas, kada šitaip nutiko buvusiam prezidentui“.

Tą patį momentą iškėlė ir Turkijos dienraštis „Hürryet“, prieš tai pažymėjęs, jog „N. Sarkozy – ne pirmas valstybės prezidentas Prancūzijos istorijoje, kuriam prikišama korupcija ir piktnaudžiavimas valdžia. Tačiau naujovė ta, kad pirmą kartą buvęs valstybės vadovas suimamas  policininkų.“

„O tai rodo, jog ir buvusius prezidentus galima nuvesti ir pristatyti teismui, juos įtarus suktais darbeliais. Etiškai čia jokios senaties nėra. Tai turėtų būti geras pavyzdys kitiems kraštams. Pavyzdžiui, Turkijai“, – rašė Stambulo laikraštis.

Kad tai ne pirmas kartas, kuomet pats „N. Sarkozy turi gintis, užkluptas įsipainiojimo į aferą“, teigė ir minėtas Paryžiaus dienraštis, nuo kurio pradėjome. Toliau jis rašė, jog „tokių skandalų kaupimasis gali daugumai N. Sarkozy partijos draugų sukelti solidarizavimosi su juo reakcijas, tačiau dešiniojo sparno balsuotojams apskritai tai greičiau mažina pasitikėjimą juomi. Aplink N. Sarkozy tvenkiasi nesaugumo klimatas“, – rašė įtakingiausias Prancūzijos laikraštis, atstovaujantis politinei kairei.

Londono „Times“ pastebėjo, kad „Prancūzijos teisingumo organai nepriima jokių įsakymų iš politinių partijų. Vis dėlto daugelis tardytojų priklauso kairiųjų pažiūrų politinei klasei, kuriai labai atgrąsi būtų mintis, kad N. Sarkozy galėtų vėl sugrįžti į valdžią.“ 

Panašiai prasitarė ir kitas Paryžiaus dienraštis, „Figaro“, atstovaujantis politinei dešinei. Anot jo, „visuomenėje tvyro nuojauta, kad valdanti kairė iš begalinio keršto troškimo nesiliaus persekiojusi Nicolas Sarkozy. Žiūrėsime, kas iš šios aferos išeis.“

„Tačiau, jeigu ir šis įtarimas buvusio prezidento atžvilgiu subliukš, kas tada liks? Ogi faktas, kad į kampą įspeista vyriausybė juridiškai dantis suleido į nekenčiamą priešininką – tam, kad jį politiškai susilpnintų“, – teigė Paryžiaus konservatorių dienraštis.

Panašią nuomonę reiškė ir liberalusis Maskvos dienraštis „Novyje Izvestija“: „gali būti, kad N. Sarkozy suėmimą sąlygojo jo priešininkų noras užkirsti jam kelią sugrįžti į didžiąją politiką. Nors jis pats ir nepaskelbė to noro, jo reitingai labai aukšti.“

Tačiau dar vienas Paryžiaus laikraštis, nepriklausomų kairiųjų „Liberation“, rašė, jog „jo draugus turėtų jaudinti ne tiek klausimas, ar grįš jis į politiką, kiek klausimas, kokią politinę ir moralinę asmenybę jis įkūnija.  Nes tai, kas jam prikišama, peržengia grynai juristinį vertinimą.

Čia reikalas sukasi apie politinę praktiką, kuri remiasi manipuliavimu, susiuostymu, taisyklių iškreipimu, jeigu ne įstatymų nepaisymu. Jei N. Sarkozy dar kartą norėtų sugrįžti į politiką ir valdžią, jam reikės prancūzams pripažinti tai, ką tyrimai nustatė."

Pasak Madrido dienraščio „Pais“,  „N. Sarkozy tikėjosi pergalingo sugrįžimo į valdžią. Juk dabartinio valstybės vadovo Francois Hollande`o populiarumas nesustabdomai krenta. Vis dėlto šalyje, kur simboliai tiek daug reiškia, tiesiog neatleistina, kai buvusį prezidentą policija suima dėl įtariamos korupcijos. Koks bebūtų šios aferos rezultatas, N. Sarkozy politinėms ambicijoms suduotas smarkus smūgis.“

Tačiau Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ nuomone, „tai nebūtinai turi reikšti pabaigą N. Sarkozy planams grįžti į nacionalinę politiką.  Prancūzai savo didelių vyrų atžvilgiu didžiadvasiški.“

„Vokietijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose įprasti doroviniai debatai dėl sukčiavimo rengiant daktaro disertaciją ar dėl šaliavedybinių nuotykių sukelia Prancūzijoje, gyvenimo džiaugsmų šalyje, tik gūžčiojimą pečiais. Tokie nusižengimai retai kada užbaigia politines karjeras.

Daugeliui piliečių N. Sarkozy ir toliau įkūnija vienintelę jo atstovaujamos dešiniosios, dėl finansinės aferos ir kitų problemų susilpnintos partijos, viltį. Antra  vertus, savo skandalais jis tai partijai daro meškos paslaugą“, – teigė Ciuricho dienraštis.

Kad neliktų jokių abejonių, Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrücker“ išvardija buvusiam Prancūzijos prezidentui metamus priekaištus: „korupcija, neleistina įtaka, profesinės paslapties atskleidimas: su šiais sunkiais kaltinimais Nicolas Sarkozy turi susidoroti kaip tik tokiu metu, kai norėjo užimti pozicijas savo sugrįžimui į aktyvią politiką.“

„Abi didžiosios prancūzų partijos išgyvena krizę: socialistas F. Hollande`as kamuojasi dėl apverktinų reitingų, nes nesumoja ką daryti su nedarbu. N. Sarkozy ir jo konservatoriai teliūškuoja skandalų pelkėje. Dėl to džiūgauja kita – Marine Le Pen.

Jos kraštutinės dešinės Nacionalinis frontas per Europos Parlamento rinkimus laimėjo net 25 procentus balsų. N. Sarkozy byla poniai M. Le Pen duoda dar vieną pretekstą agituoti prieš įprastines partijas“, – rašė Osnabriuko laikraštis.

Anot Prahos dienraščio „Hospodarske Noviny“, „beveik neįsivaizduojama, kad šis užsispyręs politikas nūnai pasiduos. Taip prancūzai gauna savąją Silvio Berlusconio versiją – vyrą, kuriam gręsia   iškart keli teismo procesai, bet ir tokį, kuris vienintelis savo šalyje sugeba mobilizuoti konservatorius“.

Pasak Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, „iš atnaujintojo Nicolas Sarkozy vienu kirčiu virto nuopuolio pranašu. Prieš jį užmegzta korupcijos byla žymi puvimo apraiškas Prancūzijos politinėje sustemoje.

Apie „nepriekaištingą respubliką“, kokią rinkimų kovoje N. Sarkozy kadaise žadėjo, prancūzai gali tik pasvajoti.“

„Penktosios respublikos tėvas Charles`is de Gaulle`is kūrė jos institucijas dar gaivinamas tikėjimo, jog jo paties sąžiningumas ir dorumas nereikalauja jokio įrodymo. Ir iš tikrųjų nereikalavo. Tačiau kaip tik dėl to Prancūzija šiandien kenčia nuo sistemos, kuri politiškai atsakingais žmonėmis pernelyg pasitiki ir juos mažai kontroliuoja.

Tai ypač galioja pirmajam tarp jų – valstybės prezidentui“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis, plačiai aiškindamas šiandienos  Prancūzijos politinę prigimtį.

Su tuo kitame redakciniame straipsnyje sutiko ir jau anksčiau cituotasis kairėn linkęs Paryžiaus dienraštis „Monde“. Anot jo, „šios aferos pasekmės liudija, jog kai kuriems veikėjams tikslas pašventina visas priemones. Tai galioja ir pirmajam iš jų. Apsauga, kuria naudojosi buvęs prezidentas, vedė prie to, kad N. Sarkozy ir jo patikėtiniai save laikė neliečiamaisiais. [...] Jie užmiršo, kad tie, kuriems patikimi šalies interesai ar kurie tą vaidmenį nori prisiimti, turi elgtis absoliučiai pavyzdingai“.

Teigdamas, jog „Prancūzija neturi aferų monopolio“,  Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“ vis dėlto pastebėjo, kad „Prancūzijos politika pasižymi ypatumais, kurie palengvina korupciją, „švogerių“ ekonomiką, kitas nederamo elgesio formas. Jau nuo seno Prancūzija yra hierarchinė šalis, kur autoritetai, visų pirma prezidentas, reikalauja ir sulaukia pagarbos.“

O nepriklausomų Paryžiaus kairiųjų dienraštis „Liberation“, bandydamas paneigti kairiųjų sąmokslo prieš N. Sarkozy teoriją, teigė, jog „niekas negali rimtai patikėti, kad būrys teisėjų bei policininkų būtų susijungę į slaptą operaciją, sumanytą Eliziejaus rūmuose ar kitur, idant buvęs prezidentas būtų diskredituojamas.“

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...