captcha

Jūsų klausimas priimtas

Islamo radikalai ir dešinieji Vakarų ekstremistai dirba išvien?

Dominuojanti praėjusio savaitgalio ir savaitės pradžios laikraščių tema – neapykantos protrūkiai musulmoniškuose kraštuose ir reakcijos į tai Vakaruose. Beje, ko vertas pasipiktinimą sukėlęs filmas? Ir ką šiame kontekste reiškė popiežiaus vizitas? Štai klausimai, į kuriuos spauda bandė atsakyti.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Dominuojanti praėjusio savaitgalio ir savaitės pradžios laikraščių tema – neapykantos protrūkiai musulmoniškuose kraštuose ir reakcijos į tai Vakaruose. Beje, ko vertas pasipiktinimą sukėlęs filmas? Ir ką šiame kontekste reiškė popiežiaus vizitas? Štai klausimai, į kuriuos spauda bandė atsakyti. 

Sudano sostinėje Chartume užpuolus Vokietijos ambasadą, dienraštis „Welt“ savo sekmadienio laidoje rašė, „kad vokiečiams ir visiems europiečiams tatai dramatiškai įrodė, jog visi bandymai atsiriboti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų neneša jokios naudos, kai islamistinis ekstremizmas žudikiška neapykanta siaučia prieš „dekadentišką“ ir „bedievišką“ vakarietišką civilizaciją.   

Susilaikymo tikėtis neverta. Jei kas dar manė atsitraukimu ir pasidavimu galėsiąs iš islamistinių ekstremistų išsiprašyti nors truputį vidinio taurumo,  pakantumo ir susivaldymo, tai šitaip mąstantį žmogų smurto banga, užliejusi Egiptą, Libiją, Tunisą, Jemeną ir Sudaną, skaudžiai pamokė“. 

Taip rašė Berlyno ir Hamburgo laikraštis, tačiau Stambulo dienraštis „Milliyet“ teigė, jog „problema čia ne islamas, bet greičiau masių pojūtis, kad Vakarai jas skriaudžia ir blogai su jomis elgiasi. Kadangi islamo pasaulis neturi tvirtų vertybių, jame nėra dalykų, kuriais galėtų pristabdyti vargstančių žmonių smurto protrūkius.  

Kaip tik tuo maišto kėlėjai ir pasinaudoja. Padarydami proletariatą savo parankiniais, jie visada pasiekia tikslą – nesvarbu, ar taikinys būtų danų karikatūristai ar Koraną deginantys amerikiečių pamokslininkai“, –rašė Turkijos dienraštis. 
Saudo Arabijos dienraštis „Arab News“ priminė, jog neseniai „Jungtinių Valstijų prezidentas B. Obama pratęsė įstatymą, kuris leidžia karinių priemonių taikymą kovoje su teroristais. Iš pradžių šis įstatymas buvo priimtas žengiant į Afganistaną, tačiau jame nėra apibūdinta, kokia valstybė gali būti taikiniu. 

Todėl vis dar galioja taisyklė, jog kiekvienas, kuris grasina Amerikai, turi skaitytis su kariniu atsaku – nesvarbu, kur ir kada. Ši taisyklė Jungtinių Valstijų prezidentui suteikia daug veikimo laisvės“, – rašė Džidos laikraštis. 

Kotbuso dienraštis „Lausitzer Rundschau“ komentavo mažos Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos ketinimą Vokietijoje pademonstruoti protestus sukėlusį amerikiečių filmą, šmeižiantį pranašą Mohamedą.

Girdi, „dangstydamiesi meno ir nuomonių laisve, kraštutiniai dešinieji nori viešai rodyti ginčus sukėlusį filmą apie musulmonus ir dargi pasikviesti neapykantą skleidžiantį amerikietį pamokslininką.

Tačiau nereikia leistis šitų žmonių vedžiojamiems už nosies. Kaip islamistai visame pasaulyje šuo kvailu filmuku piktnaudžiauja savo tikslams, lygiai tą patį daro ir Vokietijos dešinieji ekstremistai. Tai labai prasta“.

Pasak Osnabriuko dienraščio „Neue Osnabrücker“, „tai, ką dešinieji populistai ketina daryti su islamui priešišku video filmu, erzinančiu musulmonus visame pasaulyje, tiesiog atgrasu. Jį ketina viešai pademonstruoti Berlyne. Tai nieko neturi bendro su meno ar nuomonių laisve.

Greičiau jau su įstatymo laužymu. Pasak Baudžiamojo kodekso 166-ojo straipsnio, religijos kritiką galima uždrausti tada, kai ji skirta viešajai tvarkai ardyti. Filmo rodymas smarkiai padidintų teroro grėsmę mūsų šalyje“, – teigė Vokietijos laikraštis. 

Beje, patį filmą, jau kelis mėnesius laisvai platinamą internetu, daugelis jį žiūrėjusių žurnalistų pavadino mėgėjišku ir prastu, privačiai vieno patrakėlio pagamintu, taigi ne amerikiečių valdžios užsakytu.

Kitame savo numeryje ta pačia tema jau anksčiau cituotas Turkijos laikraštis „Milliyet“ rašė: „Dabar sujudo Vakarų pasaulio dešinieji. Jie pajuto brėkštančio ryto dvelksmą, kad toliau kurstytų musulmonų ir krikščionių tarpusavio neapykantą. Ar „Al Qaeda“, ar dešinieji kiršintojai – jokio skirtumo tarp jų nėra. Saujelė radikalų paėmė pasaulį įkaitais.“

 Plačiai apie protestus arabų pasaulyje rašė Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche.

Anot jo, „smurto protrūkiams yra daug priežasčių. Kai kurios jų vietinės: CŽV su savo nepilotuojamais lėktuvais nukovė ne tik kelis grupės „Al Queda“ vadovus, bet ir Jemeno civilinius gyventojus.  Libijoje JAV agentai ieško Gaddafi priešlėktuvinių raketų.

Bet ir šiaip Jungtinėms Valstijoms primetamos jų Artimųjų Rytų politikos klaidos: Irako karas, neišspręsta Palestinos problema. Ir net ten, kur Vakarai pritariamai plojo, Tahriro aikštės sukilime ėjosi ne tiek apie demokratiją, kiek apie nacionalinę tapatybę, kuri regione neatskiriamai susieta su islamu, didžiausiu arabų kultūros pasiekimu.

Užtat religinės ideologijos ir vaidina tokį didelį vaidmenį ieškant to, kas sava – arba parlamente, arba ir siautėjančioje minioje“, – rašė Pietų Vokietijos laikraštis.

Pasak Frankfurto dienraščio „Allgemeine“, „popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Libaną nevyko tik pilietinio karo kaimyninėje Sirijoje fone. Jai aktualumo suteikė ir per visą islamiškąjį pasaulį išplitęs gaisras, kurį sukėlė pigus šmeižikiškas filmas apie islamo pranašą. 

Popiežiaus kelionė nei šį karą baigė, nei gaisrą užgesino. Bet vis tiek ji buvo reikšminga. Pasaulinės Katalikų bažnyčios galva Artimųjų Rytų krikščionims ir musulmonams parodė, kad taika ir nuolankumas yra atsakymas į smurtą, kurio replėse visas regionas šiuo metu sukaustytas“.

Freiburgo dienraštis „Badische“ pavadino Benediktą XVI „taikos diplomatu“ ir teigė, jog „kai religijos ne viena su antra konkuruoja, bet veda tarp savęs intensyvų dialogą, tai iš to gali kilti taikos proveržis – taip bent viliasi popiežius“.

Tai būtų palaimingas kontrastas „teroristams, kurie religiją panaudoja tam, kad terorą pateisintų“.

 Apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...