captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Kunigaikštiškai tvarkai ateina galas

Seimas pagaliau ryžosi įteisinti tiesioginius miestų ir rajonų merų rinkimus. „Už“ tokias savivaldybių tarybų rinkimų pataisas balsavo 69 Seimo nariai, „prieš“ – tik vienas. Tam, kad jau kitąmet merai būtų renkami tiesiogiai, Seimas už šias pataisas turės balsuoti dar kartą.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Seimas pagaliau ryžosi įteisinti tiesioginius miestų ir rajonų merų rinkimus. „Už“ tokias savivaldybių tarybų rinkimų pataisas balsavo 69 Seimo nariai, „prieš“ – tik vienas.

Tam, kad jau kitąmet merai būtų renkami tiesiogiai, Seimas už šias pataisas turės balsuoti dar kartą. Jei neįvyks koks kataklizmas, rinkėjai gaus tai, ko seniai troško, – kad merą jie rinktų patys, o ne septynių partijų kamarilė, kuri kai kur merą keisdavo vos ne kas antrame tarybos posėdyje. Ir tik dėl to, kad kurios nors partijukės, turinčios vieną mandatą, atstovas negaudavo norimos beneficijos, tad, perbėgęs į kitą pusę, sukurdavo naują daugumą.

Dauguma pagal sąrašus renkamų tarybų virto šabakštynais, kuriuose nesusigaudo net pačių partijų lyderiai.

Vienur konservatoriai su „darbiečiais“ sudaro koaliciją prieš liberalus, socialdemokratus ir „paksininkus“. Kitur socialdemokratai susimeta su konservatoriais ir „paksininkais“ prieš liberalus ir „darbiečius“. Merai yra visiškoje šių gaujų priklausomybėje, o miestas ar rajonas – stagnacijoje, nes vietos politikai po rinkimų tik persiskirsto šiltas valstybinių įstaigų viršininkų kėdes.

Tokiems politiniams žaidimams už rinkėjų nugarų ateina galas.

Įstatymas dėl tiesioginių merų rinkimų turėjo būti priimtas seniai. Nebūtų įstatymo pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų ir dabar, bet net ir mūsų partijos jau suprato, kad toliau ignoruoti piliečių valią tapo pernelyg rizikinga.  

Kodėl Seimas taip ilgai vengė priimti įstatymą dėl tiesioginių merų rinkimų? Gal tikrai tik dėl to, kad, kaip aiškina dalis konservatorių, miestuose įsigalės oligarchų valdžia?

Toks aiškinimas yra tik akių dūmimas. Nes ir dabar buvo miestų ir rajonų, kuriuose meras nesikeitė po 20 ar daugiau metų, ir dabar buvo rajonų, kuriuose, kaip Kėdainiuose ar Pagėgiuose, vietinio „kniaziaus“ įtaka savivaldai buvo daugiau nei akivaizdi, o merai buvo arba tie patys „kniaziai“, arba jų pilki statytiniai.

Antra, priešingai, nei kalba dabar tiesioginių merų rinkimų kritikai, būtent įvedus tiesioginius merų rinkimus, tokiai kunigaikštiškai tvarkai ateis galas, nes pilkų būtybių be balso žmonės nerinks, o jei vis dėlto rinks, tai tada rinkėjai ir kaltinti neturės ko. Gauta teise reikia naudotis.

Kodėl vis dėlto mūsų partijos tiesioginių merų rinkimų vengė kaip velnias kryžiaus?

Į šį klausimą geriausia atsakyti klausimu: o kodėl partijų vadai nedalyvauja Prezidento rinkimuose? Tik todėl, kad partijų vadai yra pilki, neturintys šansų patekti net į antrą Prezidento rinkimų turą. Aišku, kad visi kiti partiniai – dar pilkesni.

Tai ir buvo tikroji tiesioginių merų rinkimų vengimo priežastis. Mūsų partijos – tai vienas nekritikuotinas vadas, apie kurį sukasi dešimt penkiolika pritarėjų, ypač suinteresuotų tuo, kad partijoje neiškiltų naujų asmenybių, su kuriomis tektų dalytis vietomis išganingame rinkimų sąraše.

Tokiai ydingai partijų struktūrai irgi ateina galas. Nuo šiol partijos, norinčios kažką laimėti, privalės turėti bent po 60 ryškių lyderių – tiek, kiek yra savivaldybių.

Jau vien šis momentas rodo, kad tiesioginiai merų rinkimai bus naudingi ir valstybei, ir partijoms, kuriose baigsis vieno vado ir kelių pritarėjų era. Tai, kad partijoms nuo šiol teks rimtai konkuruoti, rodo ir kitų Europos šalių patirtis.

Antai Lenkijoje įvedus tiesioginius merų rinkimus į politiką ne tik iš verslo, bet ir mokslo atėjo daug naujų lyderių, kurie bodėjosi trintukiška partine veikla ir kurie iškart tapo miestų pakilimo generatoriais, nustumdami į šalį net didžiausias partijas.

Labiausiai kylančių Lenkijos miestų Vroclavo ir Gdynės merai yra nepartiniai, iš mokslo atėjęs R. Dutkiewiczius ir teisininkas W. Szczurekas, už kuriuos net antrą ar trečią kartą rinkimuose balsavo po 80 proc. miestiečių.

Tiesioginiai merų rinkimai ir Lietuvoje padidins politinę konkurenciją,  pagyvins visą šalies politinį gyvenimą. Tikrus, o ne tariamus lyderius iškėlę miestai galiausiai leis išvengti ir tokių nykių Prezidento rinkimų, kai antrą kartą iš eilės neturėjome net poros lygiaverčių kandidatų.

Komentaras skambėjo LRT radijo eteryje

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...