captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europoje nesutariama dėl orientyrų

Europa tikrai nežino ką daryti, teigia daugelis laikraščių po penktadienį anksti rytą pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje. Vienas tuo netgi džiaugėsi. „Nieko per tą ilgą naktį Briuselyje neįvyko, ir tai – gera naujiena“, – rašė Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“.

Europa tikrai nežino ką daryti, teigia daugelis laikraščių po penktadienį anksti rytą pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje. Vienas tuo netgi džiaugėsi. „Nieko per tą ilgą naktį Briuselyje neįvyko, ir tai – gera naujiena“, – rašė Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“.

Kodėl gera? Ogi dėl to, kad „nėra jokio nutarimo, jokio dokumento, kuris liudytų apie nusisukimą nuo stabilumo ir drausmės. Vokietijos kanclerė savo tautiečiams Europą vaizduoja kaip stiprią tvirtovę. Tačiau tarp mūro plyšių sunkiasi prašvinkęs vanduo.

Prancūzijos prezidento siūlymas skleidžia prastą kvapą, tarsi jis kratytųsi atsakomybės. Euro šalys turėtų drauge viena kitai skolinti pinigų, – siūlo François Hollande`as, – ir savo mokumu kartu garantuoti kreditorių aptarnavimą“.

Tačiau, pasak šio laikraščio, euro obligacijos neskatintų valstybes skolininkes šalinti tas priežastis, kurios prie krizės privedė.    

Švėrino „Volkszeitungas“ tiesiai šviesiai rašė, kad „niekas taip ir nežino, ką daryti toliau. Tai apmaudi išvada. Ypač bjauri ši situacija yra tuo, kad kai kas siūlo tarsi magiškas formules, tačiau iš tiesų perša apgaulingus paketėlius, pvz., euro obligacijas. Tačiau visų pirma visus vienija vienas dalykas – rinkimų ir rinkėjų baimė.

Ateinančią savaitę dėl fiskalinės drausmės pakto pasisakys airiai. Birželio vidury prie urnų eis prancūzai ir graikai. Visais šiais atvejais gresia atsiskaitymas – net ir už netikrus pažadus“.

Šiuos žodžius Švėrino laikraštis taikė ypač Prancūzijos prezidentui. O Koblenco dienraštis „Rhein-Zeitung“ čia įžiūrėjo F. Hollande`o tyčinę rinkimų taktiką. Girdi, „besiartinantys Prancūzijos parlamento rinkimai kalti, kad F. Hollande‘as taip sąmoningai atsiriboja nuo N. Sarkozy ir stumia savąjį požiūrį.

Juk jis, socialistas, turi Vokietijos atžvilgiu pademonstruoti stiprybę, kad suburtų aplink save kairiuosius rinkėjus ir nebūtų laikomas, kaip N. Sarkozy, klusniu Vokietijos kanclerės pudeliu“. 

Pasak Miunsterio dienraščio „Westfälische Nachrichten“, „prancūzas savo išrinkimo prezidentu pergalę šventė ant Briuselio parketo. Tačiau ir jis turės greitai prisitaikyti prie realybės. Graikijos likimas netrukus gali versti prablaivėti ir Paryžių.

O vis dėlto laikai, kada A. Merkel mušė taktą Europos Sąjungoje, pasibaigė. F. Hollande`as ją aiškiai nustūmė į gynybinę poziciją. Net ir namuose, Berlyne, A. Merkel jaučia spaudimą. Tam, kad Bundestage būtų priimtas jos fiskalinės drausmės paktas, jai reikia opozicijos balsų“.  

Bet ar ji jų gaus? Anot Halės dienraščio „Mitteldeutsche“, „socialdemokratai ir žalieji turi gerų, dalykiškų priežasčių“ paktui priešintis. O kito, Frankfurto dienraščio „Allgemeine“, nuomone, „tokių jie neturi nė vieno. Vokietijos socialdemokratų partija ir Žaliųjų partija per jau daugiau negu dvejus metus besitęsiančią euro skolų krizę nieko neišmoko“. 

Pasižiūrėkime į laikraščius už Vokietijos ribų. Ją smarkiai kritikuoja Stambulo dienraštis „Sabah“: „jei F. Hollande`ui euro obligacijos yra pigus pinigų šaltinis, tai Vokietijai jos yra tabu. Bet argi Vokietija nenori politinės Europos integracijos?

Jei Berlynas ir toliau maivysis, rinkos kas dieną sudrebės. Kiekviena diena prasidės klausimu: o kokia gi šiandien šalis bankrutuos. Vokiečiams derėtų pačiupinėti ir savo pačių nosį. Atėnai buvo verčiami pirkti vokiškų ginklų ir didžiai įsiskolinti. Dabar vokiečiai sako graikams, kad šie pradėtų taupyti. Taip netampama patikimais“.

Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“ nuomone, „Angela Merkel euro krizėje izoliavosi kaip niekada anksčiau. Net Prancūzijos prezidentu ji nebegali pasikliauti kaip partneriu. Francois Hollande`as per naktį tapo pietų europiečių vilties įsikūnijimu. Tai jis ūkio augimo temą įtraukė į darbotvarkę. Ne tik gatvė, bet ir dauguma vyriausybių šiaušiasi prieš vokiškąją taupymo politiką.

Reikia daugiau, o ne mažiau Europos, – kiekviena proga kartoja A. Merkel. Bet tai lieka tik tuščiais žodžiais, jeigu Europos partneriai turi kiekviename žingsnyje atsižvelgti į vokiškus tabu“, – rašo Šveicarijos laikraštis.

Apžvalga skaityta per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...