captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kvailumas platesnis už visatą

Nedarbo problema, nors jau ir matyti pragiedrulių, niekur nedingo: kas dešimtas lietuvis neturi darbo. Tai statistikos duomenys, galbūt realiai bedarbių yra daugiau, galbūt mažiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos parodyti, kad dalis bedarbių ar neįgaliųjų tiesiog yra turtingi sukčiai, esmės nekeičia.    

Nedarbo problema, nors jau ir matyti pragiedrulių, niekur nedingo: kas dešimtas lietuvis neturi darbo. Tai statistikos duomenys, galbūt realiai bedarbių yra daugiau, galbūt mažiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos parodyti, kad dalis bedarbių ar neįgaliųjų tiesiog yra turtingi sukčiai, esmės nekeičia. Priežasčių ir pasiteisinimų, kodėl taip yra, galima rasti dešimtis: nuo pasaulį drebinančios krizės iki ydingos socialinės paramos sistemos ir savo verslui pradėti nepalankios mokesčių sistemos. Visgi viena iš didžiausių bėdų yra sveiku protu nesuvokiama biurokratija. Įsteigus įmonę, kurioje dirba tik direktorius ir buhalterė, būtina užpildyti 14 žurnalų, saugos ir sveikatos instrukcijų, kitų dokumentų. Nors prieš mėnesį reikalavimai kiek supaprastinti, akivaizdu, kad norėdamas apsisaugoti darbdavys stengsis numatyti visus atvejus, kad susižalojusiam darbuotojui netektų išmokėti šimtatūkstantinių baudų ar bylinėtis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

„Žmonės gerieji, gal kas turit kurjerio darbų saugos ir sveikatos instrukciją? Jis transporto priemonės nevairuos – skrajutes dalins“, – interneto forume karštligiškai ieško vienos įmonės atstovė. Po kelių dienų supratusi, kad tokia instrukcija niekas su ja nepasidalins, apgailestauja: „Nepopuliari profesija? Neturit?“

„Gal kas turit rūbininko saugos ir sveikatos instrukciją? Būtų gerai pritaikytą mokyklai“, – teiraujasi kitas.

„Aš pirkau tokias instrukcijas už 200 litų, kodėl turėčiau dalintis“, – atšauna trečias.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas iki šiol privalėjo turėti visi. Net jei dirba tik su pieštuku ar su šluota. Tarkim, valytojui gresia įsivaryti pašiną, įsipjauti į išmestas šukes, gauti elektros smūgį. Todėl jo instrukcijoje turi būti nurodyta, kad prieš imant į rankas šluotą būtina apžiūrėti, ar šluotkotis glotnus, dažytas, nulakuotas, ar nėra įtrūkęs.

Jei kam juokinga, saugos specialistai gali priminti kelerių metų senumo atvejį, kai semdama šiukšles valytoja įsidūrė į paliktą švirkštą ir užsikrėtė ŽIV. Darbdaviui, kuris nebuvo instrukcijoje įrašęs, kad šiukšlių maišą būtina išimti tik su specialiomis šarvuotomis pirštinėmis, neapdairumas kainavo šimtą tūkstančių litų.

Todėl norėdami apsisaugoti darbdaviai prisitaiko internete rastas instrukcijas ar moka „specialistams“ už jų parengimą ir kelis šimtus, ir per tūkstantį litų.

Kuo išsamiau bus parengta darbų saugos ir sveikatos instrukcija, tuo saugesnis bus darbuotojas ir tuo ramesnis darbdavys.

Už prastai parengtas ar internete nukopijuotas instrukcijas darbdaviai susimoka įvykus nelaimei. Todėl norėdami to išvengti įmonių vadovai apsiginkluoja pluoštais žurnalų, instrukcijų grafikų, kitų dokumentų.

Ar dėl to darbuotojas nuo to pasidaro saugesnis? Vargu bau.

Žinoma, yra sričių, kur darbų sauga turi būti itin griežta, jei dirbama su pavojingais įrenginiais ar pavojingomis medžiagomis. Bet ar būtina rengti šūsnis dokumentų, jei darbo įrankiai tik popierius ir pieštukas? Toks reikalavimas sveiku protu nesuvokiamas.

Kad visiems gyvenimo atvejams nepasirengsi, puikiai rodo Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainė. Pavyzdžiui, Ispanijoje (Las Palme), laive „Aras-1“ šaldymo įrenginių mechanikas O. S., žengdamas per durų slenkstį, nikstelėjo koją, neteko pusiausvyros, trenkėsi galva į metalinį durų rėmą ir sunkiai susižalojo.

V. D. ligoninėje turėjo išnešti šiukšles. Bandydamas jas koja suspausti, pašoko ir trenkėsi galva į gesintuvą.

AB „Lino apdaila“ apipavidalintoja E. D., eidama koridoriumi išsiplauti puodelio, neteko sąmonės, griuvo ir sunkiai susižalojo.

Vilniuje UAB „Vakarų metalas“ cecho darbininkas M. V. pasijuto blogai, parkrito ant grindų ir dėl patirtų traumų ligoninėje mirė.

Nelaimingo atsitikimo priežastimi Valstybinė darbo inspekcija įvardijo „nepakankamą vidinę kontrolę“.

Pasidomėjus, kuo galėjo būti kaltinamas darbdavys, inspektoriai paaiškino, kad galbūt kartais būna kaltas aukštas slenkstis, kartais grindys išplaunamos, o kad jos slidžios – neįspėjama. Inspektoriai žada, kad visas savo jėgas skirs verslui konsultuoti, o ne bausti. Vis dėlto abejoju, ar taip bus, nes žmogaus ir sistemos kvailumas neišmatuojamas.

Komentaras skaitytas per LRT Radiją, autorius yra „Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close