captcha

Jūsų klausimas priimtas

Amerikos studentų ypatumai

Du profesoriai amerikiečiai, Arthuras Levine`as ir Diane Dean, ketverius metus tyrinėjo universiteto studentus ir priėjo išvadą, kad jų nuostatos ir elgesys per 20 metų daug nepasikeitė, tačiau kai kuriais atžvilgiais jie gerokai skiriasi nuo savo pirmtakų. Savo išvadas mokslininkai paskelbė aukštojo švietimo savaitraštyje „Chronicle“. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Du profesoriai amerikiečiai, Arthuras Levine`as ir Diane Dean, ketverius metus tyrinėjo universiteto studentus ir priėjo išvadą, kad jų nuostatos ir elgesys per 20 metų daug nepasikeitė, tačiau kai kuriais atžvilgiais jie gerokai skiriasi nuo savo pirmtakų. Savo išvadas mokslininkai paskelbė aukštojo švietimo savaitraštyje „Chronicle“.

Atkreipkime dėmesį, kad čia kalbama apie Amerikos studentus ir universitetus.

Nepasikeitė tai, kad dabartiniai studentai nelabai dalyvauja savo universitetinio miestelio gyvenime, jie nusivylę politika ir valstybės valdžia, labiau orientuojasi į konkrečius klausimus negu į ideologijas, tačiau gana noriai tarnauja savo bendruomenei ir į savo studijų tikslus žiūri utilitaristiškai (taigi naudos sau požiūriu).

Jie taip pat silpni mokslo atžvilgiu, dažnai lankosi psichologinės konsultacijos įstaigose, noriai vartoja komercines prekes, paslaugas ir labai linkę į seksą ir alkoholį. Visais šiais atžvilgiais jie ne tik panašūs į tuos, kurie buvo studentais anksčiau, bet ir lenkia juos.

Bet dabartiniai studentai labai skiriasi nuo savo pirmtakų tuo, kad nūnai akivaizdūs daug didesni prieštaravimai tarp jų įsitikinimų ir jų gyvenimo tikrovės – vis labiau atsiveria praraja tarp studentų lūkesčių ir suprastėjusių aplinkybių pasaulyje, kuriame jie gyvena. Štai keli to rodikliai.

Dauguma studentų (89 proc.) sako optimistiškai žiūrintys į savo pačių asmeninę ateitį, tačiau mažesnė, bet vis tiek dauguma (65 proc.) pesimistiškai žvelgia į visos šalies ateitį.

Trys ketvirtadaliai studentų mano, kad gyvens taip pat gerai ar net geriau nei jų tėvai, tačiau keturi penktadaliai mano jau nebegalėsią pasinaudoti valstybine senatvės pensija (nes jos jau nebus), kai pasieks pensinį amžių.

Nors dabartinių studentų balai – labiausiai išpūsti per 40 metų, dauguma studentų (60 proc.) vis tiek įsitikinę, jog tais aukštais balais per kukliai įvertinti jų mokslo sugebėjimai, nepaisant to, kad beveik pusė studentų (45 proc.) turi vieną ar kitą dalyką kartoti. 

Iš vienos pusės, studentai reikalauja pokyčių, iš kitos, jie baikščiai laikosi nurodymų. Politiškai jie neaktyvūs. Daugiau nei keturi iš penkių įsitikinę, jog prasmingų visuomenės pokyčių negalima pasiekti per tradicinę politiką. Tik vienas iš devynių studentų bent sykį yra dalyvavęs politinėje demonstracijoje – tai žemiausias lygis per 40 metų. 

Dabarties studentai yra vienu ir tuo pačiu metu ir labiausiai tarpusavy susiję, ir labiausiai vienas nuo kito atsiskyrę žmonės universitetų istorijoje. Jie susiję internetu kiaurą parą, jiems mažai ką reiškia istoriniai rasės ir lyties barjerai, jie netgi labiau nei jų pirmtakai trokšta tradicinės viso gyvenimo partnerystės su partneriu ir su vaikais.

Kita vertus, šių dienų studentų sugebėjimas komunikuoti akis į akį yra prastas. Vietoj asmeninio, tiesioginio pašnekesio sunkiose situacijose studentai mieliau renkasi komunikavimą tekstais ar net tėvų įsikišimą. Labai dažnai susikivirčiję kambariokai sėdi nusisukę vienas nuo kito tame pačiame kambaryje ir siunčia vienas kitam piktas žinutes, bet nesišneka.

Klasiškas nūdienių studentų gyvenimo pavyzdys – nuo vieno universiteto pastato į kitą drauge žengia būrys studentų ir komunikuoja tarpusavy mobiliaisiais telefonais.  

Kas slypi už dabarties studentų laikysenos ir elgsenos? Anot tyrėjų, čia veikia trys faktoriai.

Pirmas faktorius yra tas, kad tėvai savo vaikus lepindami, saugodami ir be saiko girdami išaugino juos labiau nesavarankiškus nei bet kurią kitą jaunimo kartą per paskutinius 40 metų. Rezultatas – nesubrendusi generacija, neturinti patirties dorodamasi su sunkumais ir norinti už viską, ką daro, būti paliaupsinta.

Antrasis faktorius – ilgai užsitęsęs ekonominis nuosmukis, dėl kurio didesnis skaičius studentų turi dirbti daugiau valandų įmonėje, gali lankyti mažiau paskaitų ar išvis turi eiti akademinių atostogų, priversti gyventi tėvų namuose ir todėl netenka pasitikėjimo politinėmis institucijomis ir politikais, nesugebančiais šios problemos spręsti.

Ir trečias faktorius yra skaitmeninė revoliucija. Ji sukūrė kartą žmonių, kurie lengviau komunikuoja internetu negu asmeniškai akis į akį ir dažnai labiau įsijungę į virtualius socialinius tinklus negu į fizinę universiteto miestelio bendriją.

Todėl dažnai jų, studentų, ir universiteto vadovų bei dėstytojų nuomonės išsiskiria fundamentaliais klausimais, kada, kur ir kaip švietimas turėtų vykti. Dažnai studentai nesupranta esminių akademinių taisyklių, pvz., kas yra plagijavimas, kodėl jo reikia vengti ir kaip reikia laikytis studijų auditorijoje.  

Visa tai reiškia, kad universitetai turi iš esmės persitvarkyti, šaliai žengiant į globalų, skaitmeninės informacijos ūkį. Tokį didelį iššūkį aukštasis švietimas patyrė tik tada, kai Amerika iš žemės ūkio visuomenės persikeitė į pramoninę visuomenę“, – rašo profesoriai A. Levine ir D. Dean savaitraštyje „Chronicle of Higher Education“ apie dabartinius Amerikos studentus ir jų universitetus. Gal kai kas, bet ne viskas, atitinka ir Lietuvos studentų bei universitetų patirtį.

Apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...