captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Brazilams – laimė ar prakeikimas?

Pasaulio futbolo taurės išvakarėse pačioje Brazilijoje nuotaikos – gerokai prieštaringos, rašė pasaulio spauda. Kodėl ir kuria prasme? Štai kelios būdingiausios ištraukos iš užsienio laikraščių straipsnių, parašytų čempionatui dar neprasidėjus. Pradėsime nuo paties pesimistiškiausio, vildamiesi, kad baigti galėsime linksmiau.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Pasaulio futbolo taurės išvakarėse pačioje Brazilijoje nuotaikos – gerokai prieštaringos, rašė pasaulio spauda. Kodėl ir kuria prasme? Štai kelios būdingiausios ištraukos iš užsienio laikraščių straipsnių, parašytų čempionatui dar neprasidėjus. Pradėsime nuo paties pesimistiškiausio, vildamiesi, kad baigti galėsime linksmiau.

Jau birželio 9 d. amerikietė žurnalistė Shannon Sims internetiniame laikraštyje „Foreign Policy“ teigė, jog „saulės, sekso ir spardomo  kamuolio sporto šalis negalėtų į Pasaulio taurę žiūrėti liūdniau.“  

„Buvimas didžiausio pasaulyje sporto įvykio šeimininke turėjo Brazilijai suteikti progą pademonstruoti savo organizuotumą, plėtrą ir kompetenciją. Tačiau klestint korupcijai, traškant ir braškant infrastruktūrai, gatvėse be paliovos skambant nusikaltimų aidams, dauguma brazilų jaučia, jog šita proga atneš  jiems daugiau blogo nei gero.

Kai kurie tos Taurės laukia kaip gimnazistai – kontrolinio, kuriam jie nepasiruošę. 

Jei Vokietijoje ir Pietų Afrikoje vietiniai džiūgavo per futbolo čempionato jų šalyje atidarymą, tai brazilai rengėsi pasislėpti, užsirakinę butus ir namus, kol futbolo sirgaliai jų šalies dar neužplūdo ir čempionato linksmybėms patirti dar neišsiliejo į gatves“, – rašė žurnalistė S. Sims jau šį pirmadienį ir tęsė:

„O tie, kurie turi pinigų, dūmė iš Brazilijos prieš pirmąjį smūgį koja į kamuolį. Oro linijos siūlė nupigintus „pabėgimo“ skrydžius jau visą pastarąjį mėnesį tiems, kurie žūtbūt troško pasprukti. Tarp jų – teisininkas Rafaelis Pereira iš Porto Alegrės, kur vyks 5 iš 64 mačų.

„Aš nelauksiu ir nežiūrėsiu, kaip ši katastrofa išsirutulios. Aš myliu futbolą, kaip ir kiekvienas brazilas, bet ačiū – ne, man šito nereikia, aš dingstu iš čia. Varau su banglente į Peru“, – sakė jis. Tačiau šalyje, kur vidutinės mėnesio pajamos siekia vos 850 dolerių, dauguma brazilų tiesiog negali sau leisti mėnesiui išvykti į kitą šalį.   

„Aš visko prisiperku tam, kad kurį laiką neturėčiau išeiti iš namų“, – sakė jauna darbuotoja, dviejų vaikų motina, San Paulo parduotuvėje stovinti prie trijų maisto produktais pripildytų vėžimėlių. „Planuoju išbūti namie, kol visa tai pasibaigs“.

Be eismo kamščių ir kitų kasdienio gyvenimo nepatogumų, daug kas baiminasi kur kas negražesnių dalykų. „Pažiūrėk į nusikalstamumą mūsų krašte, – sakė vieno Rio de Žaneiro baro savininkas, – juk mūsų miestas nevaldomas. Policininkams mažai mokama ir jie šiurkštūs. O dabar pasirodys būriai smarkių girtų jankių. Iš to gausis tikrai prastas kokteilis. Ši Taurė sprogs kaip bomba. Žmonės žus“.

Jo būgštavimai turi pagrindo. Rio de Žaneirą apliejo didžiulė nusikaltimų banga čempionato išvakarėse. Nuo sausio mėnesio šiame regione nužudyta jau pusantro tūkstančių žmonių, beveik tiek pat, kiek per nusikalstamumo apogėjų 2008 m. prieš pat lūšnynų „pacifikacijos“, t. y. nusikalstamumo tramdymo, pradžią, policijai ėmus šukuoti pačius pavojingiausius rajonus.

Pastangos sumažinti nusikalstamumą lūšnynuose galėjo padidinti nusikaltimų skaičių kituose rajonuose. Šiemet padaugėjo ne tik apiplėšimų gatvėje bei automobilių vagysčių, bet ir išpuolių prieš policininkus. Pastarųjų šiemet žuvo 40 procentų daugiau nei pernai, todėl kai kurie policininkai tiesog meta darbą, nesulaukę reikalaujamo geresnio atlyginimo“.

Tiek iš žurnalistės Shannon Sims ilgo ir niūraus reportažo svetainėje „Foreign Policy“ šios savaitės pradžioje. Kur kas šviesiau čempionatui dar neprasidėjus rašė Brazilijos laikraštis „Zero hora“ (Nulinė valanda). Anot jo, „nors Pasaulio futbolo taurė daug ką Brazilijoje apvertė aukštyn kojom ir sukėlė protestų, ji taip pat yra ir didelė šventė, kuri daugelį tautų po sporto ženklu suartina“.

Laikraščio žodžiais, „visi ženklai rodo, kad pozityvioji pusė ims viršų. Negalima svečiams pirmoje vietoje primesti vien tik istoriškai sąlygojamas šalies problemas, užtat reikia daryti viską, kad į šalį atvykusiuosius gražiai sutiktume“.

O Naujosios Zelandijos Velingtone leidžiamas laikraštis „Dominion Post“  nuo liūdnumo prie giedrumo perėjo štai kaip:

„Galima tik stebėtis, kad futbolo atžvilgiu fanatiškiausioje Žemės šalyje žmonės taip pavargę nuo korupcijos ir valstybinės nekompetencijos, jog net teigia praradę bet kokį interesą dėl pasaulio čempionato baigties.

Tačiau vieną dalyką galime garantuoti: visa tai bus pamiršta tą akimirką, kai pasaulio čempionatas prasidės. Viva Brazil!“

Dar ketvirtadienio vakarą žaidynėms neprasidėjus, Miunsterio dienraštis „Westfälische Nachrichten“ aiškino, jog Brazilijoje „protestuojama ne prieš futbolą, bet prieš FIFA, kuri iš čempionato rengėjų reikalauja šitokio  gigantizmo ir tuoj po finalo iškeliauja pilnais pinigų krepšiais. Bet tai protestas ir prieš savąją vyriausybę, kuri šiame pamišime dalyvauja ir savo tautą išduoda“.

Ludvigshafeno prie Reino dienraščio „Rheinpfalz“ nuomone, „Brazilija turėjo suvokti, kad ji dar nėra tiek toli pažengusi, kaip daug kas manė ir kaip ji pati žadėjo. Brazilija tiesiog neapskaičiavo savo jėgų“.

O pasak Bonos dienraščio „General-Anzeiger“, „jeigu Brazilijos futbolo komanda, pati sėkmingiausia nacionalinė rinktinė pasaulyje, iš kurios brazilai tikisi nemažiau nei šeštąjį kartą pirmosios vietos, to nepasieks, tai gali vesti prie smurto protrūkių. Ne vien dėl to reikia šeimininkams palinkėti gero čempionato“.

Ekvadoro dienraštis „Comercio“ kalbėjo apie Brazilijos „nacionalinę krizę“, vadindamas „nuostabiu dalyku“ tai, kaip „tokia futbolu susižavėjusi valstybė gali kartu taip aistringai protestuoti prieš svarbiausią tos mylimiausios sporto šakos įvykį“.

„Iš tiesų yra brazilų futbolo sirgalių, kurie čempiono titulo linki ne savo pačių rinktinei“, – teigė nustebęs ir Honkongo dienraštis „Wenweipo“, pridurdamas, jog šitie brazilai baiminasi, kad „toks titulas galėtų vyriausybei pasitarnauti kaip pasiteisinimas dėl korumpuotumo, slegiančio kainų kilimo ir kitų visuomenės problemų“.

Kiti pasaulio laikraščiai, pvz., Londono „Times“, Madrido „Pais“ ir Paryžiaus „Liberation“ irgi nurodė pirmiausia protestus provokuojančias problemas, bet paskui baigė su išvada, jog kelios brazilų rinktinės pergalės leis protestams nuslūgti ir šiaip grąžins puikios futbolo šventės dvasią.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...