captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Po rinkimų

Rinkimai ateina ir praeina, tačiau jie parodo tikrąją politinės rinkos padėtį. Atrodytų, sociologai kas mėnesį tiria gyventojų požiūrį į politikus ir politines partijas, parodo lyderius ir autsaiderius, tačiau rinkimai dažnai pakoreguoja sociologinių tyrimų duomenis. Taip buvo ir per šiuos rinkimus. Daug mėnesių sociologinės apklausos rodė, kad socialdemokratų partija yra ryškiai populiaresnė už kitas parlamentines partijas. 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Rinkimai ateina ir praeina, tačiau jie parodo tikrąją politinės rinkos padėtį. Atrodytų, sociologai kas mėnesį tiria gyventojų požiūrį į politikus ir politines partijas, parodo lyderius ir autsaiderius, tačiau rinkimai dažnai pakoreguoja sociologinių tyrimų duomenis. Taip buvo ir per šiuos rinkimus. Daug mėnesių sociologinės apklausos rodė, kad socialdemokratų partija yra ryškiai populiaresnė už kitas parlamentines partijas.

Toks populiarumas partijai leido tikėtis Europos Parlamento rinkimuose iškovoti keturis ar net penkis mandatus iš Lietuvai skirtų vienuolikos. Šių vilčių vedinas į sąrašo pirmąjį dešimtuką įsirašė praktiškai visas šios partijos elitas, išskyrus jos pirmininką.

Sociologinių apklausų sukurstytas viltis sudaužė rinkimų rezultatai. Jie buvo tokie netikėti, kad pasimetė ne tik socialdemokratai, bet ir patys sociologai. Socialdemokratai net prakalbo apie tokių apklausų patikimumą, tačiau išsamesnė rinkimų analizė leidžia daryti išvadą, kad kalti ne sociologai, o patys socialdemokratai. Juk partijų populiarumo tyrimus atliko ne viena, o kelios ir konkuruojančios sociologinės firmos, ir visų jų rezultatai rodė didelį socialdemokratų atotrūkį nuo kitų partijų. Rinkimai baigėsi tuo, kad pagal gautus balsus sociologinių apklausų lyderė socialdemokratų partija liko antra, į priekį praleisdama savo svarbiausią varžovę Tėvynės sąjungą.

Kaip būtų galima paaiškinti tokį netikėtai prastą socialdemokratų pasirodymą Europarlamento rinkimuose? Pradėti reikėtų nuo to, kad šie rinkimai sutapo su mūsų Respublikos Prezidento rinkimais, kuriuose dalyvavimas buvo priemonė stiprinti savo pozicijas kovoje dėl mandatų Briuselyje. Taip darė, ir jau ne pirmą kartą, V. Tomaševskis, taip darė ir B. Ropė. Akivaizdu, kad to paties tikėjosi ir socialdemokratai, keldami Z. Balčytį kandidatu abiejuose rinkimuose, tačiau greičiausiai susidūrė su paradoksu, reiškiančiu, kad tai, kas padėjo Lenkų rinkimų akcijai ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai laimėti po mandatą Europos Parlamente, socialdemokratų partijai greičiausiai pakenkė, ir turbūt todėl, kad jų kandidatas išėjo į antrąjį Prezidento rinkimų turą.

Čia būtina pabrėžti, kad jei pamirštumėme Europos Parlamento rinkimų rezultatus, būtų galima kalbėti apie tam tikrą socialdemokratų sėkmę Prezidento rinkimuose. Ši partija savo kandidatą kelia kiekvienuose valstybės vadovo rinkimuose. 2002 m. V. Andriukaitis gavo 105 tūkstančius balsų ir liko penktas iš septyniolikos kandidatų, 2004 m. Č. Juršėnas gavo daugiau – 147 tūkstančius balsų, bet liko paskutinis iš penkių kandidatų, 2009 m. A. Butkevičius gavo 162 tūkstančius balsų ir liko antras. Šių rinkimų pirmajame ture Z. Balčytis gavo dar daugiau – 181 tūkstantį balsų ir pateko į antrąjį turą. Taigi negalima nepripažinti, kad tai geriausias socialdemokratų pasirodymas kovoje dėl šalies vadovo posto.

Tačiau šį geriausią pasirodymą Prezidento rinkimuose sugadino socialdemokratų nesėkmė kovoje dėl labai gerai apmokamų Europos Parlamento mandatų. Vietoje tikėtų keturių ar net penkių mandatų socialdemokratai gavo tik du.

Socialdemokratų strategija ir taktika abiejuose rinkimuose yra viena prasto pasirodymo kovoje dėl Europarlamento mandatų priežastis. Matyt, buvo klaida kelti tą patį žmogų ir vienuose, ir kituose rinkimuose. Kita priežastis yra socialdemokratų nesugebėjimas patraukti savo pusėn didžiųjų miestų gyventojus. Jau 2012 m. Seimo rinkimai rodė, kad socialdemokratai praranda rinkėjus didžiuosiuose miestuose ir virsta kaimiečių bei mažų miestelių gyventojų partija. Europos Parlamento rinkimai parodė, kad socialdemokratai, matyt, užliūliuoti aukštų reitingų, nepadarė nieko, kad šią nepalankią jiems tendenciją kaip nors pakreiptų.

Politikoje svarbu ne tik atlikti darbai, bet ir įvaizdis. Būtent įvaizdžio kūrimo arba savęs pateikimo rinkėjams prasme socialdemokratai pralaimi tiek konservatoriams, tiek liberalams. Europos Parlamento rinkimų rezultatai socialdemokratų partijos strategams turėjo būti geras šaltas dušas. 

Komentaras skambėjo per LRT radiją

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...