captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konstitucija nekalta, kaltas Konstitucijos rašytojų naivumas

Pagal popierius Rolandas Paksas yra įžūlus politinis pažeidėjas, pašalintas iš Prezidento kėdės ir negalintis dalyvauti mūsų rinkimuose. Tačiau tas pats Rolandas Paksas, teoriškai nubaustas politine mirties bausme, kas savaitę skrenda į Briuselį ar Strasbūrą, nes yra Europos Parlamento narys ir gali dalyvauti šiuose – Europos Sąjungos parlamento – rinkimuose.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pagal popierius Rolandas Paksas yra įžūlus politinis pažeidėjas, pašalintas iš Prezidento kėdės ir negalintis dalyvauti mūsų rinkimuose. Tačiau tas pats Rolandas Paksas, teoriškai nubaustas politine mirties bausme, kas savaitę skrenda į Briuselį ar Strasbūrą, nes yra Europos Parlamento narys ir gali dalyvauti šiuose – Europos Sąjungos parlamento – rinkimuose.

Taip pat jis gali vadovauti partijai, kuri dalyvauja visuose rinkimuose, gali vadovauti į Seimą išrinktiems savo partijos nariams. Jis ne tik gali, bet ir dalyvauja politikos lyderių debatuose, kurie rengiami artėjant rinkimams į Seimą. O tai reiškia, jog yra pripažįstamas kaip lygus su kitais politikas,  pripažįstama jo teisė formuoti ideologiją, veiklos programą ir teisė siūlyti visa tai šalies žmonėms.

Ar jums tai neatrodo bent truputį nesklandu? Ar net – gerokai prieštaringa? 

Europos Parlamente svarstomi ir balsavimu patvirtinami dalykai, aktualūs visoms Bendrijos narėms. Taip pat ir Lietuvai. Taigi išrinktas lietuvių ir įsipareigojęs dorai tarnauti Bendrijai Rolandas Paksas balsuoja ir už Lietuvos reikalus. Lygiai taip juos tvarko tarytum šešėlinis Seimo narys – per savo 17-os narių frakciją Lietuvos parlamente.

Sakyčiau, jis neturi teisės įgyti tam tikros oficialios formos (eiti tam tikrų pareigų), tačiau visiškai laisvai ir sėkmingai  rūpinasi toms pareigoms priskiriamu sprendimų turiniu, nors teoriškai, būdamas politiniu pažeidėju, lyg ir neturėtų to daryti.

Būtų logiška, jeigu aukščiausia politine bausme nubaustas, iš aukščiausio, Lietuvos prezidento posto, pašalintas asmuo arba nedalyvautų niekur, arba visur dalyvautų legaliai, o ne pusiau šešėliniu būdu. Dabar yra nei taip, nei taip.

Konstitucinis Teismas įšaldė tokią padėtį neribotam laikui. Jis pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, jog amžinas draudimas eiti priesaika sutvirtintas pareigas Lietuvoje, kertasi su Europos žmogaus teisių samprata. Tačiau paaiškino, jog dėl to kaltas ne tai įtvirtinęs Konstitucinio Teismo sprendimas, o mūsų Konstitucija. Ją ir reikėtų keisti. Kokiu nors būdu nustatyti, kad bausmė negali būti amžina.

Konstitucija, kaip ir bet kuris kitas įstatymas, nėra šventa karvė, prie kurios nevalia prisiliesti. Visus teisės aktus kuria ir veikiančiais paverčia žmonės. Todėl tie patys žmonės gali juos keisti, jeigu paaiškėja, kad pasikeitė tam tikrų reiškinių supratimas arba įsivėlė netikslumas.

Dar kartą skaitau Konstituciją. Ir vis tiek nesuprantu, kaip reikėtų įvykdyti Konstitucinio Teismo nurodymą. Joje yra du straipsniai apie šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą. Vienas skirtas Prezidentui, teisėjams, Seimo nariams. Kitas – konkrečiai Prezidentui. Abu tokie patys. Juose pasakyta, kad taip nutikus, Seimas gali pašalinti iš pareigų ar atimti mandatą. Viskas. Jokių bausmių ar apribojimų ten nėra. Bent jau raidėje ir sakiniuose.

Kaip galima keičiant Konstituciją įteisinti trumpesnį bausmės laiką, jeigu nieko nėra apie ilgesnį? Suprantu, kad keičiant Konstituciją būtų galima padaryti atvirkščiai. Bet jeigu jau norime trumpinti, tai gal vis dėlto reikėtų keisti Konstitucinio Teismo doktriną, kuri ir įtvirtino bausmę iki gyvos galvos.

Dar geriau suprantu, kad Konstitucijos rašytojai nė juodam sapne nesapnavo, kad nutikus tokiam dalykui kaip Prezidento apkalta, įvyktų tai, kas dabar vyksta Lietuvoje. To laiko dvasioje buvo aiškiau nei aišku, kad iš valstybės vadovo posto pašalintas asmuo patirs tokį pažeminimą, jog daugiau niekada nedrįs kišti nosies į viešąjį šalies gyvenimą. O žmonės –tokie pasipiktinę ir nusivylę, jog jiems niekada nepakils ranka balsuoti už jį arba jo vardinę partiją. Naivu? Gražiai naivu.

Tad Konstitucinis Teismas visiškai teisus, sakydamas, jog reikia keisti Konstituciją. Dvidešimt metų galiojanti Konstitucija jau reikalauja ne vieno straipsnio, o atidesnės revizijos.

Nemokamas gydymas, nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems, privalomoji karo tarnyba  – tai tik keletas sričių, kurių apibrėžimas pagrindiniame įstatyme gali būti įvairiai suprantamas arba nebeatitinka naujų gyvenimo aplinkybių.

Pilietybė ir šeima – tai konceptualios šios dienos problemos, reikalaujančios naujo arba tikslesnio požiūrio.

Būtų neblogai, jeigu pasinaudodami Konstitucinio Teismo sukurta proga naujos kadencijos Seimo nariai naujai pažvelgtų į  86-ąjį ir 74-ąjį straipsnius. Būtų pravartu nustatyti ne tik tai, ką ir kada gali nušalintas Prezidentas, teisėjas ar Seimo narys. Dar naudingiau būtų tiksliau išsiaiškinti, kas yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, kur ta riba, skirianti nuo lengvo, jeigu ji yra.

Tik tikslumas čia ir kitur gal galėtų apsaugotų nuo teisinės mitologijos ir ilgamečių ginčų, kaip patrumpinti arba padidinti tai, ko nėra.

Komentaras skaitytas per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...