captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Balsavimas už liberalus – naujo vėjo gūsis ar išimtis, kuri patvirtina taisyklę?

Pirmadienio rytą, iškart po rinkimų, konservatorių-krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius pranešė tautai, kad jo vadovaujama Tėvynės sąjunga laimėjo Europos parlamento rinkimus. Tie, kurie iki paryčių nesekė kaip visada sunkios Zenono Vaigausko kovos su biuleteniais, ėmė ieškoti tai patvirtinančių skaičių – šiaip ar taip sensacija, juk visi prognozavo pergalę socialdemokratams.
 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Pirmadienio rytą, iškart po rinkimų, konservatorių-krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius pranešė tautai, kad jo vadovaujama Tėvynės sąjunga laimėjo Europos parlamento rinkimus. Tie, kurie iki paryčių nesekė kaip visada sunkios Zenono Vaigausko kovos su biuleteniais, ėmė ieškoti tai patvirtinančių skaičių – šiaip ar taip sensacija, juk visi prognozavo pergalę socialdemokratams.

Tačiau ką rado tie konservatorių gerbėjai, kurie prisiminė, kad lygiai prieš penkerius metus Landsbergio vyresniojo vedamas konservatorių sąrašas laimėjo net keturias vietas Europarlamente?

Paaiškėjo, kad šįkart Landsbergio jaunesniojo vedamas sąrašas iškovojo tik dvi vietas. Kitaip sakant, konservatoriai, netekę dviejų iš keturių, taigi pusės turėtų vietų Europarlamente, paskelbė, kad jų pralaimėjimas lygus pergalei.

Kodėl A. Kubilius ėmė pyktis su skaičiais? Juk tiek pat vietų, kaip ir konservatoriai – po dvi – dar gavo socialdemokratai, paksininkai ir net Liberalų sąjūdis, kuris ir atėmė daug balsų iš konservatorių. Tai kokią pergalę ir kur įžvelgė A. Kubilius?

Tiesa, konservatoriai formaliai užėmė pirmą vietą rinkimuose, tačiau jie surinko tik tūkstančiu balsų daugiau už Socialdemokratų partiją, kuri taip pat prakišo šiuos rinkimus, nes vietoj trijų mandatų Europos parlamente dabar turės tik du. Tačiau ar gali būti laikoma pergale pirmoji vieta, surinkus kiek daugiau nei 16 proc. balsų? Pergalė apskritai yra tada, kai gauni 50 proc. plius vieną balsą. Todėl šįkart fiasko patyrė tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai, tiek ir Darbo partija, kuri gavo tik vieną mandatą.

Socialdemokratai apskritai gavo skambų savo rinkėjų antausį, nes jų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis Europarlamento rinkimų sąraše buvo nustumtas iš pirmos į antrą vietą.  

Kas yra bendro tarp šių antagonistinių partijų? Visas tris partijas, kaip ir paksininkus, vienija tai, kad jų politikai nuolat kalba tik apie pensininkus, pašalpininkus ir bedarbius.

Kadangi dirbančiųjų, kurių sąskaita šie politikai žada pensijų ir pašalpų kompensavimus, nuolat mažėja ir kompensuoti į praeitį darosi vis sunkiau, atrodo, kad šie sluoksniai bus kiek nusivylę tą patį pensininkų rojų vis žadančiomis, bet nesukuriančiomis konservatorių, socialdemokratų ir „darbiečių“ partijomis.

Todėl po Europos parlamento rinkimų itin viltingai atrodo tas faktas, kad Liberalų sąjūdis, kuris vienintelis dar bando priminti, jog Lietuvoje yra ir dirbančių bei kuriančių žmonių, iš kurių valdžia taip ir taikosi atimti vis daugiau pinigų, šįkart ne tik iškovotais mandatais susilygino su socialdemokratais ir konservatoriais, bet ir balsų gavo mažne tiek pat, kiek šios dvi senstančios pirmiausia savo dvasia partijos.

Ar ryškus Liberalų sąjūdžio rinkėjų skaičiaus išaugimas reiškia, kad jau po šių Europos parlamento rinkimų galime kalbėti apie apsiniaukusiame Lietuvos politikos danguje pasirodžiusią prošvaistę?  Ar galima būtų dabar teigti, kad pagaliau politikoje tampa svarbus ir dirbančių, mokesčius mokančių ir pensininkus išlaikančių žmonių balsas?

Pagunda būtent taip vertinti Europarlamento rinkimų rezultatus yra didelė. Kai kas šiuos rinkimus būtent taip entuziastingai ir įvertino – kad dabar jau valdžioje girdėsis ir profesionalų balsas.

Tačiau ar tai ne saviapgaulė? Panašu, kad maloni Europarlamento rinkimų išimtis tik patvirtina taisyklę. Kuri primena, kad tas pats Liberalų sąjūdis prezidento rinkimuose rėmė prezidentę Dalią Grybauskaitę, traukusią tą pačią konservatorių, socialdemokratų ir „darbiečių“ giesmelę apie pensijų grąžinimą ir kompensavimą. 

Tad išaugęs liberalų balsuotojų skaičius greičiausiai taip ir liks šauksmas tyruose tų, kurie bando kliautis savo galva ir rankomis. Užuot įsiklausęs į šį šauksmą, o kartu ir įspėjimą savo partijai, A. Kubilius išdidžiai paskelbė apie konservatorių pergalę, o socialdemokratai nusprendė dar stipriau rūpintis socialinėmis išmokomis. Saldesnė už medų ta lietuviška politinė stagnacija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...