captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vasara beldžiasi į duris

Kaštonų žiedų, topolių pūkų sniegu baigiasi gegužė. Maždaug prieš savaitę iš tolimosios Pietų Afrikos sugrįžo veržlieji skrajūnai čiurliai. Tai pats vasariškiausias mūsų paukštis: pasirodo taip netikėtai miestuose ir miesteliuose kartu su šiluma, o naktims vėstant staiga ir prapuola. Čiurliai visą gyvenimą skrydyje, neįtikėtina – net ir miegodami, nes trumpos kojelės nepritaikytos žeme vaikščioti.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

 Lizdus įsitaiso stogų atbrailose. Smagu stebėti čiurlius  laigant tarp miesto daugiaukščių...

Kaštonų žiedų, topolių pūkų sniegu baigiasi gegužė. Maždaug prieš savaitę iš tolimosios Pietų Afrikos sugrįžo veržlieji skrajūnai čiurliai. Tai pats vasariškiausias mūsų paukštis: pasirodo taip netikėtai miestuose ir miesteliuose kartu su šiluma, o naktims vėstant staiga ir prapuola. Čiurliai visą gyvenimą skrydyje, neįtikėtina – net ir miegodami, nes trumpos kojelės nepritaikytos žeme vaikščioti. Lizdus įsitaiso stogų atbrailose. Smagu stebėti šiurlius  laigant tarp miesto daugiaukščių...

O gamta šuoliais skuba vasarop. Birželis – gaiviosios žalumos, ilgųjų dienų, šviesiųjų naktų mėnuo, pirmasis vasaros kalendoriuje. Gamtininkai savaip metų laikus skaičiuoja, nežiūrėdami į skaičių seką. Vasaros pradžia jie laiko erškėtrožių žydėjimą. Tai dažniausiai nutinka pirmajai birželio savaitei baigiantis. Erškėtrožė – vienas seniausių pasaulyje kultūrinių augalų. Augintas ir vaistams, ir kvepalams. Egiptiečiai jos žiedlapiais apiberdavo mirusiuosius faraonus; graikai erškėtrožę laikė taurios meilės ir linksmybės, romėnai – drąsos ir stiprybės simboliu. Šis augalas – nuostabiųjų rožių pirmtakas. Kultūros simbolių ir ženklų erdvėje rožė gali tapti netgi Pasaulio Medžiu. Liudviko Rėzos XIX a. pradžioje užrašytoje dainoje sakoma, kad našlaitė pasodino ant marių krantelio rožę; toji išaugo iki dangaus, o ten ja įkopusi mergaitė surado savo seniai mirusius tėvelius. Taigi mitinis Pasaulio Medis jungia ir pasaulio dalis, mūsų pasaulį su požemiu ir vandenimis bei dangumi, ir laiką – dabartį su praeitimi bei ateitimi.

O ką gi kaime pavadina Sekminių rože? Tai bijūnas arba pinavija - puošniausia vasaros pradžios kaimiškojo darželio gėlė. Stebėtina, kaip iš nedidelio pumpurėlio išsiskleidžia dideliausi žiedai. Tautosakoje jie lyginami su jaunyste, jos grožiu ir skaistumu: „Skaistus veidelis kaip pinavija“; „Sėdi broliai už stalelio, kaip bijūnai žydi“.  O štai posakis apie prarastą garbę: „Mūsų seselė bijūnais dvarą šlavė“...

Iš amžių glūdumos atėję senieji šio mėnesio pavadinimai: Jono Bretkūno 1591 metais išleistoje „Postilėje“ jis vadinamas sėmeniu. XVII a. šaltiniuose – sėmenijos, sėmenio ir kirmėliaus vardais, XVIII a. – pūdymo mėnesiu, sėjiniu, XIX a. – biržio, sėjos, visjavio ir jaunio vardais. Diduma šių pavadinimų – iš pagrindinio šio meto žemdirbio rūpesčio – vasarojaus sėjos. Biržis, birželis - mat užsėjamos dirvos plotas pažymimas kokia šakele ar šiaudų kuokštu, sakoma, biržijamas. Prie to tinka mėnesiui ir visjavio vardas, juk sėjami visų rūšių vasariniai javai. O jaunis bus skolintas iš Vakarų Europos, atėjęs su rašytiniais kalendoriais. Mat pirmąjį vasaros mėnesį romėnai buvo paskyrę vaisingumo deivei Junonai. Ji – ir matronų, motinystės globėja. Bemaž visose Europos tautose paliko toks mėnesio pavadinimas – junis. Tik lietuviai jį kiek pakeitė, pritaikė savo žodynui: jaunis – pirmasis, taigi jaunas vasaros mėnuo.

Birželį vidutinė paros temperatūra būna 14-16 laipsnių šilumos. Mėnesio pradžioje  dažnokai pasitaiko ir  šalnų. Tačiau birželio lietūs jau tikrai vasariški – prapliumpa liūtimis; o prilyja per mėnesį iki 80 mm. Ir nereta, kad lietus ateitų su viesulais, kruša ar perkūnija. Kaime orus spėdavo iš tokių požymių. Jei iš ryto dalgis „nuėjęs” rūdžių taškeliais – netoli lietus. Jis artėja ir tada, kai pienas melžiant putoja, lašiniai rasoja, gandrai ant kupetų stoviniuoja, didelis akmuo sode sudrėksta.

Birželis nedaug teturi išskirtinių dienų. Nebūdavo kada šventėms laiką gaišuoti – gamta ragina žmogų spėriau suktis, gena nuo vieno darbo prie kito. Štai pienės saulėkaitoje nužydėjo, vadinasi, vasaros darbai jau beldžiasi į duris. Pirmomis birželio dienomis savo vaiskaus žydrumo akeles atmerkia rugiagėlės. Šioji gėlelė – prosenoviškos baltų mitinės būtybės, globojusios rugius, įvaizdis. Dainoje tokie žodžiai: „Vosilka, vosilkėle, – sakė vosilka rugeliams: Augtie ir žydėtie, peržydėjus, prinoktie...“ Skamba, tarsi būsimo derliaus užkalbėjimas...

 Vasaros pasitiktuvės Vilniuje – tai jau keturiasdešimtąjį kartą tris dienas ir tris naktis čia šėliojęs folkloro festivalis „Skamba, skamba kankliai“. Senamiesčio kiemeliuose vyko koncertai, o Rotušės aikštėje savo meistrystę ir darbus parodė tautodailininkai. Ką gamta ir puikus oras praėjusį savaitgalį neišviliojo iš miesto, tas tikrai čia nenuobodžiavo. Kanklių šventė  bene gražiausia iš visų mieste rengiamų, nors savo prigimtimi nėra miestietiška, o atėjusi iš lietuviškojo sodžiaus. Gal dar ne visų vilniečių ji pastebima, nesutraukia minių minias žiūrovų; koncertai vyksta ne stadionuose ar Sporto rūmuose... Čia tokie dalykai: etninė kultūra, kitados buvusi prigimtine kaimo žmonių gyvensena, dabar tampa elitinės kultūros dalimi. Tai dvasinis penas tautinius jausmus puoselėjančiai bei mąstančiai sielai...

„Kanklių“ festivalio rėmuose buvo paminėtos ir kitos sukaktys. Štai renginio rėmėja bendrovė „Vilniaus duona“ gražiai priminė, kad jau 130 metų patiekia vilniečių stalui pagrindinį lietuvio maistą – juodą ruginę duonelę. O festivalio išvakarėse savo 20 metų muzikavimo kartu sukaktį Signatarų namuose  pažymėjo kapelija „Duja“. Tai keturi vyrai, vadovaujami profesionalaus etnomuzikologo Arūno Lunio, puikiai atliekantys tradicinį visų Lietuvos regionų kaimo muzikantų  repertuarą. O ką reiškia kapelijos pavadinimas?  Senoviškas žodis duja – tai toks lengvas rūkelis ar miglelė virš gimtinės pievų.  Žinoma, susijęs su muzikavimo lengvumu ir smagumu, nuo ko klausovai ir šokėjai tampa truputį apduję...

Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close