captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Ar privalomas balsavimas sukurtų pilietinę visuomenę?

Profesorius Vytautas Landsbergis prieš kelias dienas viename savo interviu iškėlė privalomo balsavimo rinkimuose idėją. Jo manymu, toks balsavimas, numatantis baudas nebalsavusiems, būtų aštrus eksperimentas ir Seimas tikriausiai neišdrįstų priimti tokio įstatymo.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.

Profesorius Vytautas Landsbergis prieš kelias dienas viename savo interviu iškėlė privalomo balsavimo rinkimuose idėją. Jo manymu, toks balsavimas, numatantis baudas nebalsavusiems, būtų aštrus eksperimentas ir Seimas tikriausiai neišdrįstų priimti tokio įstatymo. Tačiau viešas idėjos svarstymas būtų naudingas, paskatintų mąstyti apie laukiamą piliečių visuomenę. Profesorius pripažįsta, kad pilietinės visuomenės norėtųsi siekti kitokiais būdais.

Pritariu profesoriaus minčiai, kad pilietinės visuomenės nesukursime, baudomis versdami piliečius balsuoti. Pilietinė visuomenė iš principo yra savanoriškas (kartoju – savanoriškas) piliečių jungimasis į įvairiausias asociacijas, draugijas, sąjungas, kurių pagalba šie aktyvūs piliečiai bando kontroliuoti tuos piliečius, kurie tuo metu sėdi valdžioje. Jau seniai pastebėta, kad valdžios turėjimas didelę daugumą žmonių gadina, todėl aktyvių piliečių atliekama kontrolė leidžia šį gadinimą sumažinti.

Tačiau mūsų pilietinė visuomenė silpna, todėl jos stiprinimas yra būtina sąlyga, kuriant tokią valstybę, kurioje gerai jaustųsi kuo daugiau piliečių. Vien valdžioje sėdinčiųjų pastangomis tokios valstybės nesukursime, nes šie žmonės pirmiausia rūpinasi, kad valstybėje būtų gera jiems patiems. Tokia jau ta žmogaus prigimtis – nuolat siekti asmeninės naudos. Tačiau siekdami asmeninės naudos, mes turime mainais kažką duoti kitiems žmonėms. Būtent šie mainai sutelkia savanaudžius individus į darinį, kuris vadinasi visuomenė.

Mūsų viešojoje erdvėje privalomo balsavimo rinkimuose idėja nėra nauja. Ne taip seniai, 2010 m. spalio mėnesį, Seime buvo įregistruotas Konstitucijos 34-ojo straipsnio papildymo įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma įteisinti privalomą balsavimą visiems asmenims, turintiems balsavimo teisę. Tada net ir kai kurie pasirašiusieji po šiuo projektu Seimo nariai abejojo šios idėjos naudingumu, tačiau norėjo, kad ji būtų aptarta. Aptarimas pasibaigė tuo, kad privalomas balsavimas įteisintas nebuvo.

Vertinant privalomo balsavimo idėją, reikėtų skirti du aspektus. Pirmasis – tai fundamentalios taisyklės, kuriomis remiasi mūsų socialinė tvarka. Beveik 50 metų gyvenome pagal taisykles, kad valstybė yra aukščiau individo, dabar bandome gyventi pagal taisykles, kad svarbiausia vertybė yra individas ir jo laisvas apsisprendimas. Tokiu atveju teisė nebalsuoti yra daug kartų svarbesnė už pareigą balsuoti. Pareigos balsuoti nė iš tolo negalima lyginti su pareiga paklusti įstatymams ar pareiga mokėti mokesčius. Nepaklūstant įstatymams ir nemokant mokesčių, valstybė sugriūtų, tuo tarpu be pareigos balsuoti gyvuoja didžioji dauguma demokratinių valstybių. Gal tas kelias valstybes, kur balsavimas privalomas, reikėtų traktuoti kaip išimtį, patvirtinančią bendrąją taisyklę?

Antrasis aspektas – mūsų visuomenės politinės realijos. Taip, į rinkimus neateina beveik pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Kaip juos suaktyvinti? Ar priverstinis balsavimas padės jiems tapti aktyviais piliečiais? Ar galima numatyti, kaip balsuos baudos grėsme priverstas balsuoti pilietis? Ar yra garantija, kad tokie priverstiniai balsuotojai nenubalsuos už gryniausius populistus, žadančius neįgyvendinamus dalykus? Kaip priverstinis balsavimas paveiktų mūsų partinę sistemą? Juk visiškai įmanoma, kad dabartinės stambiausios politinės partijos taptų nereikšmingomis, nes jų rinkėjai tiesiog ištirptų balsuotojų gausybėje.

Tad jei norime paskatinti mūsų piliečius aktyviau balsuoti rinkimuose, turime tą daryti kitaip, ne privalomo balsavimo keliu. Piliečiai turi pajusti, kad balsuodami jie gali kažką pakeisti. Pradėti reikia nuo vietos savivaldos, kad ši sąvoka įgytų realų turinį, kad tikrai būtų savivalda. Žmonės turi patys rinkti seniūnus, merus, turi turėti galimybę paskatinti gerai dirbančius, juos perrinkdami, ir nubausti blogai dirbančius, jų neperrinkdami.

Pedagogai žino, kad geriau yra vaiką ne priversti ką nors daryti, bet sudominti jį ta veikla. Tas pats tinka ir mūsų rinkėjams.  

Komentaras buvo skaitytas per LRT radiją

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close