captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Obamos užsienio politika – ne tokia bloga?

  Šiuo metu Šiaurės Karolinos valstijos Šarlotės mieste vyksta Jungtinių Amerikos valstijų demokratų partijos suvažiavimas, tvirtinantis prezidento Baracko Obamos kandidatūrą antrajai kadencijai. Tačiau ką demokratams daryti, kai, B. Obamai prezidentaujant jau beveik ketverius metus,  ekonomika vis tiek auga lėtai, o nedarbas viršija net 8 procentus?  
 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

 

Šiuo metu Šiaurės Karolinos valstijos Šarlotės mieste vyksta Jungtinių Amerikos valstijų demokratų partijos suvažiavimas, tvirtinantis prezidento Baracko Obamos kandidatūrą antrajai kadencijai. Tačiau ką demokratams daryti, kai, B. Obamai prezidentaujant jau beveik ketverius metus,  ekonomika vis tiek auga lėtai, o nedarbas viršija net 8 procentus?  

Taip klausia savaitraščio „American Conservative“ bendradarbis James‘as Antle‘as ir teigia, jog „aišku, B. Obama teisingai sakys, kad šitą jovalą jis paveldėjo. Tačiau kaltinti George‘as Bushą galima tik tiek, bet ne daugiau. Respublikonų kandidatas į viceprezidentus Paulas Ryanas sako tiesą –  prezidentui perėmus pareigas ateina laikas, kai būtent jam, o ne jo pirmtakui, reikia prisiimti atsakomybę.

Daugiau žadanti strategija būtų vaizduoti P. Ryaną ir Mittą Romney kaip gerokai per radikalią alternatyvą – porą beširdžių sąskaitybininkų, kurie į žmones žiūri kaip į eilutes balanso suvestinėje“.

Bet tos strategijos, James‘o Antle‘o nuomone, neužtenka. Užtat jis siūlo B. Obamai ne tik „vaizduoti M. Romney ir P. Ryaną kaip nužmogėjusius plutokratus“, bet ir užšokti ant užsienio politikos arkliuko. Kaip? Ogi štai kaip:

„Tris dienas švęskite Osamos bin Ladeno nudaigojimą – tai vienintelis neabejotinai populiarus prezidento pasiekimas. Net ir M. Romney turėjo dalį savo nominacijos priėmimo kalbos skirti B. Obamos paliaupsinimui šiuo atžvilgiu.

Įkomponuokite  O. Bin Ladeno žūtį į platesnį B. Obamos pakartotinių antpuolių prieš grupės „al-Qaeda“ vadovus kontekstą. Pažymėkite, kad tuo būdu išnaikinta daugiau teroristų nei buvusio prezidento valdžios metu – tada žmonės prisimins, jog tas net nesugebėjo sučiupti teroristų vadeivos, atsakingo už Rugsėjo 11-ąją – ir visai nebereikės jokių atsiprašinėjimų dėl Amerikos.

Ir tada akcentuokite M. Romney nerūpestingą gūžčiojimą pečiais dėl bet kokio pasiūlymo su Teheranu derėtis. Nepalikus jokių abejonių, kad branduoliniu ginklu apsišarvavęs Teheranas yra visiškai nepriimtinas, kokia belieka M. Romney‘iui alternatyva?

Prevencinis karas su Iranu? M. Romney‘io pozicijos logika, kiek jos išvis yra, kartu su jo saugumo patarėjų tapatybe, rėkte rėkia: į karą!“ – rašo James‘as Antle‘as. Jis, kaip ir kiti žurnalo „American Conservative“ kolektyvo nariai, priešinasi karui, net  jeigu jis tariamai vedamas Amerikos naudai. Žurnalistas tęsia:

„Amerikiečiai jau nemėgo Irano valdžios nuo pat įkaitų paėmimo dar prezidentaujant Jimmy‘iui Carteriui po to, kai griuvo šacho valdžia ir iškilo ajatolos. Tačiau amerikiečių meilės stoka Islamiškajai respublikai lygi jų nenorui leistis į dar vieną karą be galo Artimuosiuose Rytuose.

Irakas buvo katastrofa, kuri neturėjo jokio karui reikalingo pateisinimo.  Saddamo Husseino masinio naikinimo ginklai tebuvo mitas. Taip, Afganistano karas prasidėjo kaip teisingas atsakas į Talibano nutarimą suteikti prieglobsčio Rugsėjo 11-osios žudikams, tačiau jis degradavo į liūną, kuriame mes treniruojane vietos policininkus žudyti mūsų pačių karius. Nedaug kas už respublikonų partijos suvažiavimo ribų norėtų matyti vienos ar kitos iš šių operacijų pasikartojimo“.

Toliau J. Antle`as rašo nenorįs sudaryti įspūdžio, kad, jo nuomone, visa „B. Obamos užsienio politika būtų buvus išmintinga“. Jis išvardija daugelį jo politikos dalykų, kuriuos laiko esant klaida.

„Tačiau B. Obama neišlaipino kareivių Libijos sausumoje ir tuo išvengė reikšmingo skaičiaus aukų. Po to, kai irakiečiai mus išvarė, jis pakankamai protingai prisikyrė sau nuopelnus už karo užbaigimą ir nė nebandė įkurdinti mums palankesnio režimo Bagdade.  

Ir B. Obama nustatė datą, kada misija Afganistane turi baigtis – jos trukmė jau pralenkė Antrąjį pasaulinį karą – ir jis aiškiai tikisi sulaikyti Iraną nuo branduolinio ginklo sukūrimo ir padaryti tai be Jungtinių Amerikos Valstijų karinio įsikišimo.

Kitais žodžiais tariant, B. Obama rado būdą kaip nužudyti tuos, kurie grasina Amerikai, nepradėdamas didelių naujų invazijų ir įsibrovimų į svetimas šalis. Nors tai ir būtų netobula, tai subalansuotas sprendimas, kurio dauguma rinkėjų trokšta. Jeigu M. Romney ir jo patarėjai užsigeistų užsienio politikos, kokią savo kalboje Tampoje išdėstė Johnas McCainas ir kuri pasiųstų JAV kareivius į Teheraną, Damaską ir dar kur kitur, tai Amerikos dauguma jos nepalaikytų.

Užuot ir vėl nevykusiai gynęs savo abejotiną biudžeto politiką, prezidentas turėtų labai aiškiai išdėstyti faktus. B. Obama nebegali daugiau vaidinti, kad mus vis dar supa G. Busho ekonomika. Tačiau jis gali sakyti laikąsis pažado baigti G. Busho karus. M. Romney, matyt, nori juos vesti iš naujo – ir dar pradėti kelis kitus karus, dėl kurių net G. Bushas nusprendė, kad jie to neverti, - baigia savo straipsnį žurnale „American Conservative“ apžvalgininkas James`as Antle`as.

Pasak Barselonos dienraščio „Periodico de Catalunya“, „dabar išmušė prezidento valanda. B. Obama gali sužibėti kaip oratorius, ir tai yra jo stipriausioji pusė. Jam dar padeda tai, kad jo varžovas, respublikonas Mittas Romney neatstovauja jokiai aiškiai politinei linijai ir kad pastarojo kandidatas į viceprezidentus, Paulas Ryanas, priklauso dešiniausiajam savo partijos sparnui“.

Oslo dienraščio „Aftenposten“ nuomone, „respublikonų kandidatas M. Romney savo rinkimų kovoje siūlo taupymo ir trumpinimo planus, kurie valstybės vaidmenį sumažintų taip, kaip nėra jokioje kitoje modernioje visuomenėje. Užtat demokratai gauna galimybę imtis savo seno, patvirtinto vaidmens kaip partija su socialine sąžine.

B. Obama gali prisistatyti kaip prezidentas, kuris laikosi kurso ir užkerta kelią rizikingiems respublikonų eksperimentams“.

Dienraštis „Washington Post“ irgi teigė, kad „B. Obama per pirmuosius ketverius metus atliko daugiau, negu respublikonai per savo suvažiavimą norėjo pripažinti“.

Šiai nuomonei pritarė ir Brazilijos dienraštis „Folha de Sao Paulo“. Anot jo, „B. Obamos kadencija buvo kažkas visiškai kito nei katastrofa – priešingai, jis padarė viską, kad gresiančios katastrofos būtų išvengta“, – teigė San Paulo dienraštis.

Žinoma, nuo savęs pridursime, kad visa tai galima ginčyti. Neaišku, ar respublikonai, jei laimėų, nuvestų Ameriką į dar didesnę katastrofą.

Ažvalga skaityta per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...