captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sakalauskaitė. Tėvo diena

Savaitgalį šventėme Tėvo dieną. Izraelyje gyvenantis rašytojas Grigorijus Kanovičius šios šventės išvakarėse gavo karališką dovaną: Maskvoje gyvenantis jo vyriausias sūnus Dmitrijus pasirūpino išleisti kūrybos penkiatomius lietuvių ir rusų kalbomis. Šios dovanos vertė – pusė milijono litų. 

Savaitgalį šventėme Tėvo dieną. Izraelyje gyvenantis rašytojas Grigorijus Kanovičius šios šventės išvakarėse gavo karališką dovaną: Maskvoje gyvenantis jo vyriausias sūnus Dmitrijus pasirūpino išleisti kūrybos penkiatomius lietuvių ir rusų kalbomis. Šios dovanos vertė – pusė milijono litų. 

Jonavoje, mieste, kuriame gimė rašytojas, įteiktos pirmosios G. Kanovičiaus premijos rajono gimnazijų moksleiviams už geriausius rašinius, parašytus tema „Jonavos tautinių mažumų gyvenimo ženklai – miesto istorijos liudytojai“. Keturi laimėtojai apdovanoti diplomais, jiems išdalyti 8 tūkstančiai litų.

Dažnas, išgirdęs apie tai, galbūt sakys, kad šešiaženklėmis sumomis vertinamas dovanas gali dovanoti ne kiekvienas. Dovanoti reikia tai, ko kiekvienas nori. Tėvams dažniausiai reikia vaikų pagarbos ir dėmesio. Tačiau birželio mėnesį 85-metį švenčiančiam rašytojui sūnaus pastangomis išleista kūrybos rinktinė tikrai yra puiki dovana. 

G. Kanovičiaus rinktiniai raštai, kuriuos išleido leidykla „Tyto alba“, – kaip jai būdinga, elegantiškai, – yra paminklas Lietuvoje ir aplinkinėse Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse daugiau kaip 600 metų gyvenusiai žydų litvakų bendruomenei. Rašytojo kūriniai – tai savotiška Lietuvos žydų gyvenimo saga, apimanti laikotarpį nuo XVIII a. iki mūsų dienų. 

JAV dirbantis literatūrologas Michailas Krutikovas G. Kanovičių yra pavadinęs „vieninteliu vedliu į tą visiškai nuo žemės paviršiaus nušluotą Lietuvos žydų tapatybės pasaulį“. Lietuvių literatūros kritikas Petras Bražėnas G. Kanovičių vadina vienu talentingiausių Lietuvos rašytojų. Sako, kad, pradėjus skaityti rašytojo knygą, sunku paleisti ją iš rankų. 

G. Kanovičiaus šeimos sumanyta Jonavos moksleivių rašinių tema – neatsitiktinė. Premijos steigėjai, skatinę atskleisti daugiakultūrės valstybės ypatumus, tikėjosi išryškinti vienoje valstybėje gyvenančių įvairių tautų sugyvenimo privalumus, kurie viliotų Lietuvos piliečius neišvykti iš gimtosios šalies. Premijos laimėtojai rašiniuose dėsto savąjį Holokausto tragedijos suvokimą, dalijasi enciklopedinėmis žiniomis apie Jonavą, demonstruoja literato talentą. Rašiniuose atkuriamas rašytojo gimtinės, Jonavos miestelio, spalvingas gyvenimas – primenama apie ten buvusias sinagogas, amatininkų krautuvėles, nuo 1750 metų iki Antrojo pasaulinio karo laisvai skambėjusią jidiš kalbą.

Lietuvos Prezidentė Estijos Prezidentui dovanų parinko Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių proga išleistus „Metus“. Vykdama į daugelį kitų šalių – ir Izraelį, ir JAV, ir Pietų Afrikos Respubliką, kur yra pasklidę savo protėvių gimtinės nepamirštantys litvakai, ji galėtų vežtis dovanų ir kito jubiliato – G. Kanovičiaus knygas. Manau, tokia dovana, primenanti daugelyje pasaulio valstybių gyvenantiems, bet savo šaknų Lietuvoje nepamirštantiems litvakams, kurių daugelis su meile lankosi Plungėje, Telšiuose, Žagarėje, Ukmergėje, Jonavoje ir kitose savo tėvų bei senelių gimtinėse, būtų deramai įvertinta. Penkiaknygėse dera biblinės tautos išmintis, humoras ir tikro Lietuvos žydų gyvenimo koloritas. Manau, pažinti šį gyvenimą būtų pravartu ir šiuolaikiniams Lietuvos žmonėms, kurių ne vienas turbūt geriau nusimano apie Londoną negu apie savo gimtinės istoriją. 

G. Kanovičiaus knygose įspaustas ryškus meilės antspaudas. Sūnaus Dmitrijaus jam padovanotose knygose taip pat užkoduota meilės paslaptis. Ne kas kitas, o būtent tėvai perduoda vaikams vertybes, kurių neišdildo nei laikas, nei atstumai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...