captcha

Jūsų klausimas priimtas

Referendumas: ar reikia atsiklausti tautos?

Referendumas dėl naujosios AE statybos ateities iškelia gilesnę dilemą, negu atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Ar reikia atsiklausti tautos, ar pripažinti, kad žmonės nežino visų subtilybių, o sprendimus turėtų priimti politikai, profesionalai – tokia dilema, mano nuomone, kyla ne vien dėl referendumo. Anot Platono, valstybę valdyti turėtų apsišvietę tironai, o pagal Aristotelį, liaudies valdžia – ochlokratija yra viena blogesnių valdymo formų.

Referendumas dėl naujosios AE statybos ateities iškelia gilesnę dilemą, negu atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Ar reikia atsiklausti  tautos,  ar pripažinti, kad žmonės nežino visų subtilybių, o sprendimus turėtų priimti politikai, profesionalai – tokia dilema, mano nuomone, kyla ne vien dėl referendumo. Anot Platono, valstybę valdyti turėtų apsišvietę tironai, o pagal Aristotelį, liaudies valdžia – ochlokratija  yra viena blogesnių valdymo formų.

Pasigirsta panašių pasvarstymų ir pas mus – tauta gi negali žinoti visų tų AE statybos kaštų, neskelbtų derybų eigos, elektros energijos kainų skaičiavimo metodikos subtilybių arba gali būti įviliota į „artimojo užsienio“,  kuriame jau rengiamos statybų aikštelės naujoms AE,  pinkles.  Demokratija, kaip liaudies/tautos valios patikrinimo priemonė, lieka paraštėse. Čia jums ne Šveicarija, kurios kantonuose referendumai rengiami ne dėl AE, o dėl minaretų statybos.

O ir kiek gi buvo tautos valios atsiklausimų per 22 metus? Dėl nepriklausomybės, sovietų armijos išvedimo, ir dar vienas, vykęs net dvi dienas ir galbūt rezultatyvus, tik dėl pigių skalbimo miltelių ir alaus už centą dalybų. Aktyvumo parodija stojant į ES.

Nebuvo visuotinio tautos apsisprendimo dėl ES Konstitucijos, už kurią rankas lengvai pakėlė profesionalai, politikai ir kurią atmetė tos pačios ES šalys. Tiek jau to ta Konstitucija, kuria netiki patys jos autoriai. Padėtis rodo, kad bankų reikalai ir pinigų likimas yra svarbesni dalykai negu civilizacinis Europos paveldas. Kai kalba pinigai, visi kiti tyli.

Kuomet stojimo į ES metu buvo sutarta dėl Ignalinos AE uždarymo, referendumo taip pat nebuvo, nors sąlygos Lietuvai nebuvo palankios. Dabar mes tai žinome. Tuo labiau kad Ignalinos AE atitiko visus saugumo, prižiūrimo švedų specialistų, standartus. Ir kurgi būtų prapuolusi Europa ir Lietuvos perspektyvos, kuomet į ją būtų įstojusios Latvija ir Estija?  Tik Lietuva galėjo įgyti stipresnes derybų pozicijas.

O gal reikėjo atsiklausti tautos ir dėl „Mažeikų naftos“ gamyklos pardavimo „Willams‘o“ kompanijai, kuriai, kaip mes taip pat žinome, rūpėjo ne gamyklos ateitis, bet kaip kuo brangiau ją perparduoti. Afera pavyko ir nors „Mažeikių nafta“ tebėra didžiausia Lietuvos įmonė ir mokesčių mokėtoja, tikėtina, kad buvo galima veikti efektyviau. Bet sprendė gi politikai, specialistai...

O kur referendumas dėl „Alitos“ pardavimo, kuomet įmonė atiteko tiems, kas pasiūlė 30 milijonų mažiau negu kompanija, turinti vardą ir patirtį Europos rinkose? Gal referendumas ir būtų atsiėjęs kokius 4 milijonus litų, bet vis vien apsimokėtų.

Tad jeigu jau remiamės ta Europos Apšvietos, kuri įrašyta į ES Konstituciją, tradicija, tereikia pripažinti, kad tautos valia visada teisi. Pacituosiu tų laikų prancūzą Emmanuelį Josephą Sieyèsą, kuris rašė „kokiu būdu benorėtų tauta, pakanka vieno to, kad ji to nori. Visos formos yra tinkamos, o tautos valia yra aukščiausias įstatymas.“

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...