captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimų kova Amerikoje kol kas lygi

Lapkričio 6 d. dėl Amerikos prezidento posto rungsis respublikonas Mittas Romney, kuris jau oficialiai patvirtintas savo partijos suvažiavimo Tampoje, Floridoje, ir demokratas, dabartinis prezidentas Barackas Obama, kurį oficialiai patvirtins demokratų suvažiavimas Šarlotėje, Šiaurės Karolinoje, ateinančią savaitę. Šiuo metu apklausose aiškiai nepirmauja nei vienas, nei antras.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lapkričio 6 d. dėl Amerikos prezidento posto rungsis respublikonas Mittas Romney, kuris jau oficialiai patvirtintas savo partijos suvažiavimo Tampoje, Floridoje, ir demokratas, dabartinis prezidentas Barackas Obama, kurį oficialiai patvirtins demokratų suvažiavimas Šarlotėje, Šiaurės Karolinoje, ateinančią savaitę. Šiuo metu apklausose aiškiai nepirmauja nei vienas, nei antras.

Pasaulio spaudoje irgi nė vienas nesurenka aiškios daugumos simpatijų ar antipatijų. Vis dėlto jos atvirai reiškiamos. Štai Karlsruhės dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“ apie Mittą Romney baimingai rašo, jog „galima tik viltis, kad tai, ką kai kurie jo patarėjai siūlo įtraukti į programą, liks tik popieriuje.

Jei ne, tai, M. Romney išrinkus,  pasaulio lauktų ketveri, o gal net aštuoneri metai politinių audrų. Naujasis Jungtinių Valstijų kuklumas liktų praeities dalyku. Naujasis daugiašališkumas užleistų vietą senjajam, George‘o Busho laikus prinenančiam raumenų demonstravimui.

M. Romney‘iui lapkritį laimėjus, pasekmės galėtų būti tokios: prekybos karas su Kinija, ledynmetis santykiuose su Rusija, karinis žygis Persijos įlankoje. Bent į tą pusę lenkia šio kandidato į prezidentus retorika“, – teigė Karlsruhės laikraštis. 

Drezdeno dienraštis „Sächsische Zeitung“ irgi nepatenkintas Mittu Romney`iu, bet dėl kitos priežasties.

„Kas M. Romney‘io atveju net daugeliui respublikonų nepatinka, yra jo pažiūrų kaitaliojimas pagal pageidavimą. Abortas, teisė į asmeninį ginklą, sveikatos apsaugos reforma – tai politikos sritys, kuriose griežtai konservatyvūs rinkėjai nepakenčia jokio svyravimo.  

Ir jei kas nors, be to, dar laikomas neryžtingu, linkusiu delsti, tokiam sunku būti išrinktam šalyje, kuri iš prezidento visų pirma tikisi stipraus, galingo vadovavimo.

Taigi varžovo silpnumas yra Baracko Obamos koziris. M. Romney turi tik vieną galimybę jį pakeisti – jeigu ekonomika per visą rudenį ir toliau liks silpna. Tačiau kandidatūra, kuri remiasi tokia viltimi, juk nėra įtikinama“, – teigė Drezdeno laikraštis.

Beje, pasak Maskvos laikraščio „Vedomosti“, „M. Romney`io kritiški tonai Rusijos adresu pirmiausia taikomi konservatyviesiems Jungtinių Valstijų rinkėjams, nes tikros strategijos santykiuose su Maskva respublikonai neturi.

M. Romney‘iui, atrodo, rūpi ne tiek Amerikos dominavimas pasaulyje, kiek vidaus reikalų problemos. Gal Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykių temperatūra šiek tiek nukristų, jeigu į Balruosius Rūmus įsikeltų M. Romney, tačiau bijoti, kad sugrįš Šaltasis karas, nereikia“, – teigė Rusijos sostinės laikraštis.

Tai, kad užsienio politikos klausimai amerikiečiams bei jų kandidatams į prezidentus palyginti nesvarbūs, pastebėjo ir kiti žinių kanalai. Štai Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pažymėjo, jog „M. Romney‘io kalboje respublikonų partijos suvažiavime Tampoje, Floridoje, užsienio politikos temos nevaidino beveik jokio vaidmens.

Dėmesio centre buvo ekonomika. M. Romney žadėjo sukurti 12 milijonų naujų darbo vietų ir bedarbystę sumažinti perpus. Toliau jis pažadėjo sumažinti valstybinius mokesčius įmonėms, sumažinti ūkio reguliavimą, reformuoti sveikatos apsaugos sistemą ir padaryti Jungtines Valstijas nepriklausomas nuo energijos importo“. 

Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ruprechtas Polenzas Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ pareiškė, jog iš galimo prezidento M. Romney‘io jis tikisi „aiškaus prisipažinimo“ Europai, nes „respublikonai juk žino, kokie svarbūs yra transatlantiniai ryšiai“. 

Vis dėlto, kaip rašė Tokijo dienraštis „Nihon Keizai Shimbun“, „didžiausias ginčų tarp demokratų ir respublikonų objektas šioje baigiamojoje rinkimų kovos fazėje bus Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stiprinimas.

B Obamos priešininkas M. Romney savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko Paulą Ryaną, žinomą savo griežtu nusistatymu už biudžeto drausmę. Jungtinės Amerikos Valstijos biudžeto atžvilgiu arti prarajos. Jeigu jos savo ūkio politiką pasuks radikalaus taupymo kryptimi, tai tuo stipriai palies ir Europą“, - pažymėjo Japonijos dienraštis.

Prancūzijos regioninis dienraštis „Presse de la Manche“ pastebėjo, kad „joks mormonas dar neišrinktas Amerikos prezidentu. Bet tas pats galiojo ir katalikams prieš Johną Kennedy. Taip pat ir juodaodžiams prieš B. Obamą.

Iš tiesų problema M. Romney‘iui glūdi greičiau jo prioritetuose. Šis vyras, kuris kadaise garsėjo savo artumu demokratams, dabar turės atstovauti programai, kuri visiškai priešingai tai, kurią jis vykdė būdamas Masačusetso gubernatoriumi“, – rašė Šerbūro laikraštis.

Tai užuomina į aplinkybę, kad būdamas tos valstijos gubenatoriumi, M. Romney sėkmingai įvedė sveikatos apsaugos programą, labai panašią į tą, kurią visoje Anerikoje vėliau prastūmė B. Obama, bet kurią dabar, pasiduodamas respublikonų daugumai, M. Romney priverstas kritikuoti ir „reformuoti“. 

Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, nors M. Romney gali turėti ir gerų savybių – „vėsų pragmatizmą, strateginį mąstymą, mokėjimą guviai derėtis ir įgyvendinti nutarimus“, vis dėlto jis „ne be priežasties turi įvaizdį politiko,  kuris sugeba užimti bet kokią poziciją, jei tik tai tarnauja jo paties iškilimui.  Kas jis yra iš esmės, lieka paslaptimi“, – rašė Ciuricho laikraštis.

Amerikos dienraštis „Washington Post“ skundėsi, kad M. Romney  partijos suvažiavime pasakytoje kalboje tik „pakartojo savo žinomus, gerokai miglotus pasiūlymus, kaip vėl išjudinti ekonomiką, tačiau griežtų taupymo planų, kuriuos kiti respublikonai suvažiavime pristatė kaip svarbius užmojus, jis nepaminėjo“.

Vienas tokių respublikonų – tai kandidatas į viceprezidentus Paulas Ryanas, kurio planus smulkiau aprašė Londono „Times‘as“. Tačiau šio laikraščio nuomone, „jei šitie planai būtų įgyvendinti praktikoje, tai reikštų politinę savižudybę – abiems partijoms“.  

Apžvalga skaityta per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...