captcha

Jūsų klausimas priimtas

Libertas Klimka. Tautinio atgimimo ąžuolyno šventėje

Norėčiau pasidalyti gerais įspūdžiais, patirtais šeštadienį paminint Tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį. Ąžuolynas ošia greta tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos Ožkabaliuose, Bartninkų apylinkėje, Vilkaviškio rajone. Pirmuosius lapelius ten skleidžia bemaž 9000 ąžuoliukų, sudarančių 13 giraičių.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Norėčiau pasidalyti gerais įspūdžiais, patirtais šeštadienį paminint Tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį. Ąžuolynas ošia greta tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos Ožkabaliuose, Bartninkų apylinkėje, Vilkaviškio rajone. Pirmuosius lapelius ten skleidžia bemaž 9000 ąžuoliukų, sudarančių 13 giraičių.

Drūčiausiųjų kamieno apimtis gerokai viršija 100 centimetrų. Tai jau tikri ąžuolai. Ąžuolyno globos draugijos pirmininko Vitaliaus Stepulio aiškinimu, Basanavičynėje jie taip puikiai auga todėl, kad buvo pasodinti su meile ir gražiomis mintimis apie Lietuvos ir jos tautos ateitį...

Išties Tautinio atgimimo ąžuolynas – tikras mūsų laikų stebuklas, gražiausia patriotizmo raiška, nes radosi tik pilietine iniciatyva, Sąjūdžio dvasios įkvėpimu. 1989-ųjų balandžio 1-ąją, šlapdribai krintant, vėjui blaškant tautines vėliavas, klampojant molynę, čia buvo pasodinti pirmieji medeliai. Ir dar porą savaitgalių sodintojai iš visų Lietuvos kampelių važiavo čia niekieno neraginami, su didžiausiu entuziazmu, pakiliu nusiteikimu; šeimomis, giminėmis, kolektyvais. Visi medeliai Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne sodinant paglostyti nuoširdžiausiais jausmais.

Net valstybės veikėjai, aukšti pareigūnai čia nusimeta oficialumą ir susireikšminimą, atlieka šį darbą kaip malonią ir būtiną priedermę lietuviui. Ąžuolyno idėja gražiai sujungia asmens siekius ir troškimus su tautos bei valstybės ateities vizija. Juk sodindamas ąžuoliuką savo sūnui ar anūkui, dažnas mintyse kartoja: „Auk, medeli, į ąžuolą, šakomis dangų remiantį; auk, vaikeli, į dorą ir garbingą žmogų, mylintį artimuosius ir tėvynę!“ Sodinamas ąžuolas skiriamas ateities Lietuvai, kurioje gyvens jaunoji mūsų tautos karta. Ir dar, be abejo, palinkint, kad vaikai ir anūkai savo laimę rastų tėvynėje...

Ąžuolyno tapsmas iš nebūties prikėlė ir tautos patriarcho gimtąją sodybą: tebuvo likę tik pamatų akmenys. Ją dabar globoja Lietuvos nacionalinis muziejus. Direktorės Birutės Kulnytės reiklumu ekspozicija čia iš pagrindų atnaujinta, ji akivaizdžiai byloja apie tautos patriarcho valstietišką kilmę, jo projektuotos valstybės tikslą – išsaugoti tautos gyvastį.

Ąžuolynas įkūrėjų buvo sumanytas kaip Lietuvos parkas, krašto puošmena, kultūros paminklas ir istorinės atminties vieta. Tokią nuostatą nuo 1992-ųjų įgyvendina Ąžuolyno draugija. Puiku, kad jai labai daug padeda Kėdainių ir Marijampolės urėdijos, vietiniai miškininkai. Palaipsniui jau susiklostė gražios Ąžuolyno tradicijos: čia lankosi vestuvininkai, pažymimos šeimos šventės, jubiliejai, sukaktys, vyksta ir mokslinis renginys – J. Basanavičiaus skaitymai.

Tautinio atgimimo ąžuolynas turi tokią struktūrą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ant aukščiausios apylinkės kalvos, nuo kurios taip gražiai atrodo Basanavičių sodyba, buvo pasodinta 11 ąžuoliukų. Tautos atminties giraitėje kiekvienas medelis turi kurio iš mūsų didžiavyrių vardą: Simono Daukanto, Dionizo Poškos, Motiejaus Valančiaus, Antano Smetonos, Vydūno. Ir tarp jų – vienas stelmužiukas, išaugintas iš Stelmužės galiūno gilės; gal jis sulauks antrojo Lietuvos tūkstantmečio sukakties.

Represijų aukų giraitė mena po pasaulį išblaškytuosius, Sibire kalintuosius ir be kaltės nužudytuosius tautiečius. Ant aukštos kalvos auga 13 ąžuoliukų ir viena liepaitė Sausio 13-osios aukoms atminti. Pasodinti medeliai taip pat ir žuvusiesiems liepos 31-ąją Medininkų muitinėje; lauko akmenyse iškalti jų vardai. Greta stūkso didžiulis atminimo akmuo, jo paviršius tarsi suvarpytas kulkomis. Ten ir aštuoni ąžuoliukai, pasodinti brolių latvių, žuvusių už laisvės atgavimą, garbei.

Ošia pavasario vėjo kedenamos Tautos vienybės, Jaunimo, valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų giraitės. 1998-aisiais metais buvo pasodintos Vasario 16-osios nepriklausomybės ir Kovo 11-osios valstybės atkūrimo aktų signatarų giraitės.

Pažymint spaudos atgavimo, kalbos ir knygos metus, medeliai buvo sodinami didelėje Knygnešių giraitėje. Pasodinti ąžuoliukai ir Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą bei NATO organizaciją paminėti. Žodžiu, kiekvienas istorinis krašto žingsnis Ąžuolyne palieka savo ženklą. Nuo kalnelio su Aukuro akmeniu toli matyti: tautos patriarchas iš čia regėjo nepriklausomą Lietuvą, lygiateisę tarp kitų Europos tautų, iškilią savo etnine kultūra. Ilgainiui Ąžuolynas tikriausiai taps Lietuvos Romuva – vieta, kurioje lengva susikaupti, gera atgaivinti sielą, apmąstyti kelią iš praeities į ateitį, rasti sudėtingiausių problemų sprendimus.

Nuostabi buvo ta 25 metų sukakties minėjimo diena; ir suvažiavusiųjų į šventę pakilia nuotaika, ir tuo, kad tiesiog akyse skleidėsi nekantriausių medelių pumpurai. O dar paukščių čiulbesys, stirnaičių būrelis... Šventė Ąžuolyne turėjo ir užduotį. Mat, prabėgs dar keletas metų, džiugiai pasitiksime Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį.

Jau dabar pats laikas apgalvoti šiai reikšmingiausiai datai skirtus darbus ir juos pradėti, kad Lietuva į kitą laiko tarpsnį žengtų vis gražesnė, su prasmingais ir labai reikalingais savosios istorijos ženklais. Pirmasis žingsnis buvo tądien žengtas būtent Ąžuolyne. Šeštadienį pasodintas būsimosios 14-osios giraitės, skirtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, pirmasis guotas – 25 ąžuoliukai. Darbą vėliavos pakėlimu ir pirmuoju kastuvo įbedimu pradėjo Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. Talkino Signatarų klubo nariai, vadovaujant Birutei Valionytei; dainomis darbą palydėjo vilniškis „Kanklelių“ ansamblis.

Kiekvieną pavasarį pasodinant po tieka medelių, šimtmečio giraitę sudarys šimtas ąžuolų, o guotai bus įvardyti pagal etnografinius regionus. Aikštelės viduryje turėtų būti pastatytas Lietuvos nepriklausomybę simbolizuojantis meno kūrinys; žinia aukščiausio meniškumo, atrinktas konkurso keliu. Dar šeštadienį buvo pasodintas ir ąžuoliukas Baltijos kelio 25-mečiui. J. Basanavičiaus premijos laureatai turi savo giraitę; šiemet ją ąžuoliuku ir liepaite papildė Marija ir Martynas Purvinai. Pažymėta medeliu tapo ir didžiojo dainiaus Kristijono Donelaičio sukaktis. Laikas kaskart atneša naujas aktualijas – tad prigis Ąžuolyne medelis, pasodintas čia su mintimis apie Kijevo Maidano didvyrius.

Po sodinimo, tvarkymo talkų įprasta susirinkti prie laužo ant kalvelės šalia Aukuro akmens. Didžiulio riedulio paviršiuje ratu iškalti ženklai, atspindintys amžinuosius dangaus šviesulių diktuojamus gamtos ritmus, o kartu ir metų darbus bei šventes. Taip kitados protėvių kultūroje buvo suvokiamas laikas... Lietuvio sąmonėje archetipinis ąžuolo vaizdinys – tai Pasaulio medis, Visatos ašis. O apglėbęs medžio galiūno kamieną, pajunti stiprybės ir energijos srautą...

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...