captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sakalauskaitė. Atnaujinti tautiškumo įžadus

Ukrainoje tvyranti įtampa ir karo nuojauta sujaudino ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį. Užsienio politologų samprotavimai, kad kita Rusijos pasirinkta auka gali būti Baltijos valstybės, verčia susimąstyti, ką turime ir ką galime prarasti. Dvidešimt pirmame amžiuje norėtųsi nekartoti lemtingų klaidų, įrašytų į praėjusio amžiaus istoriją.

Ukrainoje tvyranti įtampa ir karo nuojauta sujaudino ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį. Užsienio politologų samprotavimai, kad kita Rusijos pasirinkta auka gali būti Baltijos valstybės, verčia susimąstyti, ką turime ir ką galime prarasti. Dvidešimt pirmame amžiuje norėtųsi nekartoti lemtingų klaidų, įrašytų į praėjusio amžiaus istoriją.

Naujus teigiamų pokyčių ženklus liudija pagausėjusios gretos jaunuolių, norinčių stoti į Šaulių sąjungą.

Poreikis atnaujinti Tėvynės meilės ir tautiškumo įžadus kyla ir išvykusiesiems. Po šv. Velykų grįžtantys į užsienius jaunuoliai traukiniuose išmaniaisiais telefonais filmavo pro langą lekiančius sužaliavusius Lietuvos miškus. Sakė, kad jų vaizdai yra geriausia dovana toli nuo namų per Prisikėlimo šventę likusiems tautiečiams.

Mintys, kad būtina iš naujo įvertinti tautinio pasididžiavimo ir atsakomybės jausmus, kyla Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pažiūrėjus spektaklį „Mūsų klasė“. Lenkų dramaturgas Tadeuszas Słobodzianekas sukūrė pjesę apie 1941-aisiais mažame Lenkijos kaime įvykusią tragediją – lenkų moksleiviai nužudė savo klasės draugus žydus. Šis kūrinys – apie jaunų žmonių pečius užgulusią pernelyg sunkią atsakomybės naštą. Tai, ką lenkų dramaturgas kalba apie istorinę atmintį, aktualu ir šiandien. Juo labiau, kad dalis lietuvių, kolaboruodami su naciais, taip pat užtraukė nenuplaunamą gėdą mūsų šaliai.

Kas būtų, jeigu, neduok Dieve, į Lietuvą įžengtų svetima kariuomenė ir vėl tektų rinktis, ar gelbėti savo, ar kito gyvybę? Galimos svetimos agresijos akivaizdoje tautinės sąmonės peržiūra labai svarbi.

Ore tvyranti karo Ukrainoje nuojauta taip pat skatina peržiūrėti tautos orientyrus ir atsigręžti į gimtąją kultūrą. Lietuvoje įsėdus į taksi, dažname jų galima išgirsti pigią rusišką populiariąją muziką. Tokia eterio tarša neturi nieko bendra su tikrąja rusų ar kitų mums gerai pažįstamų tautų kultūra. Tautinė daina padeda palengvinti nelaimes, įveikti negandas. Tiek mūsų, tiek kaimyninių tautų istorijoje ne vieną tautinį sukilimą prieš okupantus taip pat lydėjo dainos. Kalbant apie šias dienas, galima paminėti klaipėdiečių Virgio Pupšio ir Gintauto Litinsko sukurtą dainą pagal kijevietės Anastasijos Dmytruk eiles „Niekada mes nebūsime broliai“. Dainos, skambėjusios mūsų kartos Dainuojančiojoje revoliucijoje, vėl gali tapti tvirtu moraliniu ginklu kovoje su kariuomenės skaičiumi pranokstančiais varžovais.

Įtampos Ukrainoje židiniai gali tapti Lietuvai nauju iššūkiu ir laimėjimu norint atgauti išbarstytus tautos dvasinius turtus. Kodėl nepradėjus kaupti tautinių idėjų banko, į kurį savo pasiūlymus suneštų visi, kuriems rūpi Lietuvos valstybės gerovė ir ateitis? Tai galėtų būti ne milijonus kainavusios Lietuvos įvaizdžio studijos (nors kiekviena save gerbianti valstybė siekia sėkmingai propaguoti ir skleisti tai, kuo jos tauta ir valstybė garsėja), o konkretūs pasiūlymai, kaip atsigręžti į Lietuvos istoriją, paveldą ir tradicijas. Visuomenininkų, o gal kelių pareigūnų, grupė galėtų pamąstyti, kuo esame ypatingi ne tik Rytų Europoje, Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Tai būtų puiki proga peržiūrėti tautines vertybes šiuolaikiniame kontekste, atnaujinti tautinio ugdymo programas, atgaivinti prislopusį tautinio pasididžiavimo jausmą. Kalbu ne apie uždarą, tik į save pačią orientuotą nacionalistinę valstybę, o apie daugiatautę Lietuvos Respubliką, kurioje gerai, tarsi namuose, jaustųsi ne tik lietuviai, bet ir lenkai, žydai, rusai, totoriai ar net kitų žemynų atstovai. Kalbu apie šalį, kurioje visi būtų lygūs įstatymui ir gerbtų kitaminčio nuomonę.

Gal tai – tik svajonių šalis? Bet jei nebūtume dėl savo svajonės gyventi laisvoje Lietuvoje kovoję 1990-aisias, šiandien gyventume ten, kur žmonių svajones vis dar traiško tankai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close