captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Velykų žinia: nereikia karų

Laukdami šv. Velykų ieškojome šventėms tinkamų citatų iš užsienio spaudos. Radome jų Vokietijoje, kur į krikščionybę žiūrima rimtai, ne tik kaip į pajuokos ar pašaipos objektą. Daug kur ja dar ir tikima, ir tai ne vien paviršutiniškai formaliai, bet visa širdimi ir protu.
M. Drunga
M. Drunga

Laukdami šv. Velykų ieškojome šventėms tinkamų citatų iš užsienio spaudos. Radome jų Vokietijoje, kur į krikščionybę žiūrima rimtai, ne tik kaip į pajuokos ar pašaipos objektą. Daug kur ja dar ir tikima, ir tai ne vien paviršutiniškai formaliai, bet visa širdimi ir protu.

Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ tinklalapyje Dina Netz kalbino protestantų teologą Friedrichą Wilhelmą Grafą. Jo nuomone, nors „daugelis Jėzų Kristų aiškina kaip radikalų revoliucionierių pasaulio istorijoje, jis pats save laikė daugiau reformatoriumi nei revoliucionieriumi.

Reikia skirti, kaip Jėzus pats į save žiūrėjo, ir kaip vėliau jį kiti interpretavo. Iš savo paties perspektyvos žiūrėdamas Jėzus save greičiau laikė reformininku, skelbusiu „atsigręžkite ir prisiriškite prie Dievo“.

Jis pridūrė, kad „revoliucionierius kliaunasi prievarta, siekia radikalaus persilaužimo ir visiškai naujos tvarkos įsitvirtinimo, o Jėzus savo metu to nedarė“.

„Bet jei revoliucionieriumi perkeltine prasme suprasime atnaujintoją, tai tada šis apibūdinimas Jėzui tinka. O su jo mirtimi ant kryžiaus tikrai buvo siejami revoliuciniai lūkesčiai. Tie, kurie suteikė Jėzui Kristaus titulą, jame įžiūrėjo svarbiausią revoliucionierių istorijoje. Juk Jėzus žmonėms atnešė visiškai naują Dievo supratimą, ir jis daugelio žmonių gyvenimus iš pagrindų pakeitė. Juk Dievo Trejybė kartu implikuoja, kad Dievas yra mirtingas, kad jis per Jėzų pats mirtį iškenčia. Tuo pačiu ir Jėzaus istorija iki jo mirties nebuvo pergalės istorija ir tik po to tokia tapo“, – sakė Miuncheno universiteto protestantų teologijos profesorius R. W. Grafas.

Teologas pacitavo sociologo Maxo Weberio mintį, kad idėjos tik tada įsitvirtina, kai su jomis susijungia interesai. Tai įvyko ir Jėzaus atveju. Čia jo pasekėjai galėjo su Dievo karalystės perspektyva sujungti ir savo pačių interesus ir lūkesčius.

Žmogaus teisių ta prasme, kuria dabar jas suvokiame, Jėzaus laikais dar nebuvo – tai modernybės produktas. Vis dėlto jau tada buvo „universalistinis etosas“, kurį galime suvokti kaip „pirmąjį mūsų dabartinės universaliųjų žmogaus teisių koncepcijos provaizdį“.

Pasak F.W. Grafo, Jėzui svarbiausia buvo tęsti pranašų tradiciją. Jis reikalavo, kad į Dievo valią būtų rimtai žiūrima kaip į šventą valią. Čia Jėzus buvo gana radikalus, tai liudija ir Kalno pamokslas. Jis norėjo atskleisti pirmykštę dieviškojo įstatymo reikšmę.

Radijas „Deutschlandfunk“ penktadienį taip pat pranešė (beje, Didysis penktadienis Vokietijoje yra oficiali nedarbo diena), jog vidurdienį Gronau mieste prie sienos su Olandija prasidėjo vienas iš didžiausiųjų tradicinių Velykų žygių Vokietijoje. Ten įvairiuose miestuose iki Velykų pirmadienio įvyks apie 80 renginių už taiką. Penktadienį dar numatomi renginiai Berlyne, Chemnice ir Dortmunde.

Rengėjai tikisi keliadešimt tūkstančių dalyvių demonstracijose, manifestacijose ir vainikų šventinimuose.

Centrinė šių metų Velykų žygių tema yra krizė Ukrainoje. Žygių rengėjai šiemet primins ir Pirmojo pasaulinio karo pradžią prieš šimtą metų, Antrojo pasaulinio karo pradžią prieš 75-erius metus, ir kvies melstis už tai, kad nebūtų Trečiojo pasaulinio karo.

Protestuojama taip pat prieš Vokietijos karių dalyvavimą užsienio karuose, prieš vokiškų ginklų eksportą į krizių regionus, taip pat prieš atomines jėgaines ir atominius ginklus.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...