captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys priežastys, kodėl už degalus mokame per daug

Vilniaus degalinėse benzino kaina jau gerokai perkopė penkių litų už litrą ribą ir beveik nepriklauso nuo to, kaip rinkoje svyruoja naftos kaina. Kodėl?
Ramūnas Fetingis, BFL nuotr.
Ramūnas Fetingis, BFL nuotr.

Vilniaus degalinėse benzino kaina jau gerokai perkopė penkių litų už litrą ribą ir beveik nepriklauso nuo to, kaip rinkoje svyruoja naftos kaina. Kodėl?

I. Mažeikiai – Puntukas po kaklu Lietuvai

Lietuva turi savo naftos perdirbimo gamyklą. Atrodo, reiktų džiaugtis – galim patys pasigaminti savo benzino ir dyzelino. Normali paprasto žmogaus logika sako, kad taip turėtų būti gerokai pigiau, negu pirkti degalus iš užsienio. Deja, tik ne Lietuvoje...

Didelį monstrą paveldėjome iš rublių sąjungos laikų ir jį dabar tenka kažkokiu būdu išlaikyti, nes Mažeikiuose, jei nebūtų šios gamyklos, darbo turėtų nebent kioskininkės Zitos kolegos.

Teko priimti specialius įstatymus, užkertančius kelią degalų importui iš užsienio. Nesileisiu į smulkmenas, tačiau Lietuvoje leidžiama prekiauti tik specifinės sudėties benzinu ir dyzelinu, todėl jo niekas nenori importuoti, nes tokius degalus reikia maišyti specialiai Lietuvai. Tai brangu, o kiekiai gana maži, todėl niekas nekiša rankų į „š“.

Tuo puikiai naudojasi dabar jau lenkams priklausanti gamykla – užuot džiaugęsi pirkdami vietinės gamybos pigius degalus, juos perkam gerokai brangiau negu visos kitos šalys. Degalai latviams parduodami žymiai pigiau, negu juos gali nusipirkti Lietuvos įmonės, nors „Orlen Lietuva“ gamykla orą gadina Mažeikiuose, o ne kur nors Latvijoje. Neoficialiais duomenimis, latviai benziną iš „Mažeikių naftos“ perka daugiau kaip 10 ct/l pigiau.

Taigi, atrodo, ankstesnioji konservatorių vyriausybė norėjo padaryti kaip geriau – įvedė degalų importą ribojančius įstatymus. Deja, išėjo kaip visada...

II. Lietuva – ES padlaižių kraštas

Lietuvos Vyriausybė viena pirmųjų Europoje nustatė prievolę tiek į benziną, tiek ir į dyzeliną maišyti po 5 proc. biopriedų, nors biopriedams jokių nuolaidų netaikoma, o gaminti jį kasdien darosi vis brangiau. Taigi tokie degalai, užuot atpigę, darosi netgi brangesni už paprastą be priemaišų benziną ar dyzeliną.

Ilguose valdžios koridoriuose atsirado gudručių, kurie bandė prastumti idėją „būkim pažangiausi Europoje“  ir siūlė į degalus maišyti po daugiau kaip 7 proc. biopriedų.

Ačiū Dievui, kažkokia šviesa apšvietė mūsų kanceliarinių graužikų makaules ir jie neįvedė tokio apribojimo.

7 proc. yra ta riba, kurią peržengus kai kurių naujų automobilių varikliai labai greitai išleidžia paskutinį kvapą. Be to, naudojant tokius degalus negaliotų kai kurių automobilių gamintojų garantija.

Išties drąsi mūsų šalies valdžia, o gal tiesiog reiktų vartoti kitą žodį iš „D“ raidės?

III. Šimonytės ministerija gręžia benzino vartotojus

Kiekviena šalis ES narė privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Vienas tokių, nustatyti akcizai degalams.

Už kiekvieną 1000 litrų dyzelino ES yra numačiusi ne mažesnį kaip 1046 Lt akcizą. Tokį taiko ir Lietuva.

Už kiekvieną 1000 litrų benzino ES yra numačiusi 1240 Lt akcizo mokestį. Kokį taiko Lietuva? 1500 Lt. Tai reiškia, kad gerbiama ministrė su kompanija už kiekvieną benzino litrą iš vairuotojų lupa papildomus 26 ct. Ar kas nors jūsų klausė, ar norėtumėt savanoriškai paaukoti savo gimtajai šaliai tokią sumą? Ne?

Ar žinot, kodėl didesnis akcizas galioja tik benzinui, o dyzelinui ne? Ogi todėl, kad dyzeliną naudoja mūsų valstybės maitintojai vežėjai, žemdirbiai, statybininkai ir pan. O štai benzinu važinėja tik eilinis vairuotojas, dar ir kvailas, nes nepersidarė automobilio, kad galėtų vartoti dujas. Tai kodėl gi kvailio nenuskalpuoti dar vieną kartą?

Kažkodėl praėjusią savaitę Prancūzija savavališkai sumažino akcizą degalams, nes jai rūpi tautos gerovė. Nesvarbu, kad tai buvo vienas naujo prezidento rinkimų pažadų, tačiau jis įvykdytas, ir žmonės laimingi.

Tokios pat kalbos apie akcizo mažinimą pasigirdo ir Vokietijoje, nes net 78 proc. vokiečių pasisako už akcizo mažinimą ir vyriausybė rimtai svarsto tokią galimybę. O juk tai valstybės, ant kurių laikosi visa Europos Sąjunga. Tačiau joms svarbesnė šalies gyventojų gerpvė, o ne ES subinlaižyba. Europa palauks, reikia gaivinti vietinę ekonomiką.

Deja, Lietuvai tai negalioja.

Nesutinkat, kad Lietuva sulindus iki pažastų į Europos Sąjungos „ten kur nesueina“ organą? Tai tik mano nuomonė. 

 

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...