captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ukraina – kaip niekada vieninga?

Pasaulio spaudoje, šalia paskutiniu metu įprastinių pranešimų apie įtemptą, netgi pavojingą padėtį rytinėje Europoje, pasitaiko ir viena kita viltingesnė arba bent jau ne į paniką varanti užuomina. Štai kelios būdingesnės ištraukos iš Vakarų ir ne tik Vakarų laikraščių.

Pasaulio spaudoje, šalia paskutiniu metu įprastinių pranešimų apie įtemptą, netgi pavojingą padėtį rytinėje Europoje, pasitaiko ir viena kita viltingesnė arba bent jau ne į paniką varanti užuomina. Štai kelios būdingesnės ištraukos iš Vakarų ir ne tik Vakarų laikraščių. 

„Tai, kad Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Ukraina ir Europos Sąjunga ateinančią savaitę sėsis prie bendro stalo tam, kad ieškotų išeities iš dabartinės krizės, yra geras ženklas“, – ketvirtadienį rašė Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“ ir tęsė:

„Visų pirma tą faktą, kad rusai tiesiogiai susitiks su dabartiniais Ukrainos vadovais, galima laikyti mažu proveržiu. Vis dėlto tai nereiškia, jog galima kaži kur išvysti krizės pabaigą. Todėl Vakarai, vadovaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, turi ir toliau išlaikyti Rusijai spaudimą.

Gatvės mušeikų mentalitetas, kuriuo prezidentas Vladimiras Putinas mėgina tarptautinę bendriją įbauginti, reikalauja ištvermingo pasipriešinimo“, – rašė Nyderlandų populiarusis dienraštis.

Truputį kitokia nuotaika atskamba iš Honkongo dienraščio „Takungpao“ žodžių, kad „neramumų rytų Ukrainoje atžvilgiu Kremlius nubrėžė aiškią raudoną liniją: Kijevui nevalia prieš rusų piliečius naudoti bet kokios jėgos.

Ukrainos valdžiai būtų patartina į šį įspėjimą žiūrėti rimtai. Pastarųjų metų patyrimai Čečėnijoje ir Gruzijoje parodė, jog rusai žino tik kietą kalbą ir griežtus veiksmus, kai reikia saugoti jų, rusų, interesus“, – teigė Kinijos laikraštis, tarsi neturėdamas Maskvai ko prikišti.

O Suomijos laikraštis „Kainuun Sanomat“ pažymėjo, jog „Vladimiro Putino karo žygio prieš Ukrainą intensyvumas nerodo silpnėjimo ženklų. Nors Rusija ir pareiškė, kad išskyrus Krymą ji jokių tolesnių teritorinių pretenzijų Ukrainai neturinti, įvykiai perša visai kitokią išvadą.

Vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad Rusija padarys diplomatinių nuolaidų. Čia gali padėti ekonominės sankcijos“, – vylėsi Suomijos vietinis laikraštis.

O Korko miesto Airijoje dienraščio „Irish Examiner“ nuomone, „įvykių Ukrainoje eskalavimas duoda pagrindo didžiai susirūpinti. Tai gali tiesiogiai paveikti ir mūsų buitį, ypač jeigu bus imamasi sankcijų prieš daug energetinių išteklių turinčią Rusiją.

Įvykiai Ukrainoje, be to, išryškina, kokia bejėgė yra tarptautinė bendrija prieš poslinkius, kurie, atrodo, sudaro antrą ir trečią Ukrainos suvirškinimo etapą“, –rašė Airijos antro pagal dydį miesto dienraštis.

Pasak Arhuso miesto Danijoje laikraščio „Jyllands Posten“, „galų gale tai yra patys ukrainiečiai, kuriems reikia savo šalį gelbėti, net jei Rusija ir Vakarai gali poslinkius teigiamai ar neigiamai paveikti. Deja, Ukrainos politinė klasė elgiasi kaip grupė mėgėjų, kurie akivaizdžiai neturi jokio supratimo, kaip reikia išlaikyti savo suskilusios šalies vienybę. 

Po valdžios pasikeitimo prieš du mėnesius nė vienas naujosios vyriausybės narys nepasistengė nors kartą nukeliauti į šalies rytus. Ši bendro jausmo stoka ir politinis paperkamumas kankina Ukrainą jau 23-ejus metus. Didžioji jos problema yra trūkumas politikų, kurie galėtų tautą suvienyti nepaisant esamų skirtumų“, – rašė Danijos laikraštis.

Maskvos dienraštis „Vedomosti“ pareiškė visai priešingą nuomonę. Girdi, „paskutinių dviejų mėnesių įvykiai, rodos, žymi buvusios Sovietų Sąjungos suirimo proceso pabaigą. Ukrainos valstybė – be Krymo – šiandien labiau susivienijusi nei bet kada anksčiau.

Apklausos rodo, kad didžiulė dauguma ukrainiečių savo šalį laiko tėvyne. Tokia pati dauguma į Ukrainą žiūri kaip į vieną, nedalijamą ir nepriklausomą valstybę  –  šitai kada nors turės pripažinti ir Rusijos vadovybė.

Kita vertus, Krymas dar daugelį metų nuodys Rusijos ir Ukrainos santykius. Nelabai tikėtina, kad rusiškasis elitas kada nors Krymą grąžins savanoriškai, net jei politinis režimas Maskvoje pasikeistų. O Ukraina irgi niekada nepripažins Krymo kaip rusų teritorijos“, – rašė Maskvos laikraštis.

Frankfurto „Rundschau“ nuomone, „po to, kai Maskva aneksavo Krymą, viskas pasidarė įmanoma. Pirmą sykį po Antrojo pasaulinio karo viena valstybė Europoje pakoregavo kaimynės sienas savo naudai. Kas gali paneigti, kad taip dar kartą gali įvykti? Vakarams Rusijos laikysena yra iššūkis.

Jie turi į Rusijos interesus pasižiūrėti rimtai, tačiau jie negali sutikti su tuo, kad dialogui su Kijevu Rusija kelia išankstines sąlygas. Taip, Ukrainą stabilizuoti galima tik su Rusija, ne prieš ją. Tačiau Rusija to stabilumo turi pageidauti, be jokių „jeigu“ ir „tačiau, bet“. Šiuo metu to, deja, nėra“, – teigė Frankfurto kairiųjų laikraštis.

„Savo dramaturgija paskutiniųjų dienų nutikimai rytų Ukrainoje labai primena poslinkius, vedusius prie Krymo prijungimo prie Rusijos“, – penktadienį rašė ir Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“.

O Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ teigė, jog „Vakarai nebežino, kad reikia gintis – ir kaip. Europa, matyt, pamiršo, kas kadaise privedė prie Antrojo pasaulinio karo, nes ji mano, kad Kremliui galima padaryti įspūdžio tik ekonominiu spaudimu.

Jungtinės Amerikos Valstijos nebesaugo pasaulio tvarkos, nes jos turi silpną prezidentą. Jeigu Baltuosiuose Rūmuose šiandien sėdėtų Johnas McCainas, tai Putinas nebūtų į Krymą kojos kėlęs.

Bet dabar jis jį pasiėmė kaip dovaną – be rimtų pasekmių. Jeigu NATO ir toliau vaidins tik stebėtojo vaidmenį, tai kažkada ir Lenkija nebegalės jaustis saugi“, – rašė konservatyvusis Lenkijos sostinės dienraštis penktadienį.

Norvegijos dienraštis „Dagavisen“, priešingai, reiškė visai kitokias nuotaikas: „Jei NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijos į Rusijos įvykdytą Krymo aneksavimą dabar nori atsakyti siųsdamos į Rytų Europą lėktuvus ir kareivius, tai galima pavadinti tik idiotizmu. Juk tuo pasiekiama tik tolesnė eskalacija.

Neramumai Ukrainos rytuose nebuvo jokia staigmena, tai buvo tik Maskvos reakcija ir atsakymas į tai, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga palaikė režimo kaitą Kijeve.

NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas griežčiausiai kritikuoja Rusiją, kad ši prie Ukrainos pasienio sutelkė savo dalinius. Tuo pat metu NATO plečia savo karinį bendradarbiavimą su Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina. Vakarai sėdi stikliniame pastate ir svaidosi akmenimis“, – stebėjosi Oslo dienraštis.

Vakarus kritikavo ir į kairę linkęs prestižinis Paryžiaus dienraštis „Monde“. Jis rašė, kad „Rusijos visuomenė nebepasitiki Vakarais. Tas pasitikėjimas žlugo, kai Vakarų valstybės padarė klaidą, 1994 m. plėsdamos NATO į rytus.

Amerikiečių įtaka Europoje pateisina rusų nepasitikėjimą ir tam tikru būdu ir jų ryžtingą proveržį į Krymą. O europiečiai V. Putino nesupranta – tuo pačiu būdu, kaip jie kadaise nesuprato George`o W. Busho ir jo amerikietiško mąstymo. Bet vis dėlto reikia su Rusija kurti tokius santykius, kuriuose būtų pripažįstami ir skirtumai“, – rašė Paryžiaus sostinės laikraštis.

Kinijos dienraščio „Xinjingbao“ požiūriu, „po Krymo krizės Maskva ir Vašingtonas tyliai susitarė dėl sugyvenimo būdo: kol Rusija toliau nežengs Vakarų link, tol Vašingtonas ir Briuselis diskretiškai toleruos Krymo grįžimą prie Rusijos. Dėl to Vakarų sankcijos turi daugiau simbolinę reikšmę, nes kariškai NATO Rusijos veiksmams neturi nieko priešpriešinti.

Kita vertus, Rusijos vyriausybė žino ir tai, kad ji daug savo kredito kitose šalyse iššvaistytų, jeigu ji ankstesnės caro imperijos stiliuje elgtųsi imperialistiškai. Todėl abi didžiosios galybės slapta viliasi, kad padėtis Ukrainoje vėl nurims ir bus galima grįžti prie įprastinių kasdienių reikalų“, – rašė Pekino dienraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...