captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Rinkimai ne tik sprendžia, bet ir sukelia problemas

Šįkart pažvelgsime į kai kuriuos rinkimus – būsimus ar jau įvykusius. Ką užsienio spauda rašo apie numatomus prezidento rinkimus Ukrainoje ir jau praėjusius vietinius rinkimus Prancūzijoje ir ypač Turkijoje? Iš jų visų yra naudingų pamokų.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Šįkart pažvelgsime į kai kuriuos rinkimus – būsimus ar jau įvykusius. Ką užsienio spauda rašo apie numatomus prezidento rinkimus Ukrainoje ir jau praėjusius vietinius rinkimus Prancūzijoje ir ypač Turkijoje? Iš jų visų yra naudingų pamokų.

Pasak vietinio Vokietijos dienraščio „Straubinger Tagblatt“, buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko, siekdama prezidento posto, gavo smūgį tuo atžvilgiu, jog Vitalijaus Klyčko pasitraukimas tik sustiprina Petro Porošenką.

„Taip, tai oligarchas bei savo politiniais šuoliais pagarsėjęs oportunistas, kaip ir J. Tymošenko neatsovaujantis jokiai naujai pradžiai. Tačiau P. Porošenka bent nekursto jokios neapykantos, o siekia nuomonių išlyginimo ir galėtų visuomenę sutaikyti, netgi įtraukti prorusiškas jėgas“, – rašė Bavarijos Štraubingo laikraštis.

O tai, pasak leidinio, šalia ūkio politikos ir sudarys didžiausią iššūkį būsimajai vadovybei. Nesvarbu, ar jos viršūnėje stovės šokoladėlių karalius ar dujų princesė.

Švabijos sostinės Štutgarto „Zeitung“ apie buvusį bokso čempioną rašė, jog V. Klyčko siekia tapti Kijevo meru, turbūt spėdamas, kad tai bus lengvesnė užduotis, kurios įveikimas jam bet kada gali pasitarnauti tramplynu į nacionalinę politiką.

„Gal jis, kita vertus, iš pirmųjų eilių pasitraukdamas nusmuks tik į bereikšmimgumą. Kas žino? Tikra vien tai, kad V. Klyčko priėmė protingą, santykius švelninantį nutarimą. Dėl to jis ir nusipelno didžiausios pagarbos“, – konstatavo Štutgarto laikraštis.

Dėl balsų, atskambančių iš Rusijos vadovų, susirūpinimą reiškė Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia susipratimo su JAV. Jis taip pat reikalauja, kad Rusijos nepripažįstamą vyriausybę Kijeve pakeistų koalicija, kurioje būtų atstovaujama visoms politinėms jėgoms, įskaitant buvusiojo prezidento V. Janukovyčiaus partiją“, – savo puslapiuose teigė „Rzeczpospolita“.

Anot šio dienraščio, V. Putinas taip pat norėtų, kad Ukrainoje būtų įvesta federacinė sistema: „Vokietija būtų pasirengusi šį federalizmo reikalavimą palaikyti, tačiau Kijeve nieko apie jį nenorima girdėti. Šitaip iki šiol bendras Vakarų frontas galėtų per derybas su Rusija pasidaryti trapus.

Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ tai pavadino kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus, o pasak Suomijos dienraščio „Helsingin Sanomat“, „kaip tik iš Europos Sąjungos šalių dabar laukiama daugiau aktyvaus dėmesio kaimynų politikai. Nei JAV išspręs Europos saugumo problemas, nei NATO galų gale sumokės už tai sąskaitą.

Turkijos vietos rinkimai įtvirtino premjero pozicijas

Daug dėmesio sulaukė savivaldybių rinkimai Turkijoje, kurie sutvirtino valdančiąją ministro pirmininko R. T. Erdogano partiją. Rezultatais patenkintas Stambulo dienraštis „Star“ rašė, jog rinkėjai nenori jokio pokyčio. Tas, kas manė insinuacijomis galįs nuversti vyriausybę, klydo.

„Ar rinkimų rezultatai staigmena? Taip, kadangi rinkėjai pasisakė už demokratiją. Dabar vėl galima pozityviai žvelgti į ateitį“, – rašė vienas Stambulo laikraštis.

Tuo metu kitas Turkijos leidinys „Vatan“ suabejojo: „Tiesa, rinkėjai nenori jokių eksperimentų, opozicija jų neįtikino, ir mes pamatysime, kaip vyriausybė su šiuo pasitikėjimo avansu elgsis toliau. Faktas tas, kad visuomenė labai susiskaldžiusi, ir tai nėra gerai. Šie  rinkimai nebuvo visiškai teisingi: tiek privati žiniasklaida, tiek ir valstybinė televizija agitavo tik už valdančiąją partiją.“

Paklausęs, ar R. T. Erdoganui dabar kelias laisvas į valstybės prezidentus, dar kitas Stambulo dienraštis „Radikal“ pažymėjo, jog „dėl Gezi parko neramumų ir korupcijos priekaištų buvo teigiama, kad jo galimybės pasiekti aukščiausiąjį valstybės postą labai sumažėjo. Bet dabar jis vėl rimtas kandidatas“.

Tačiau Milano dienraščio „Corriere della Sera“ požiūriu,  „Turkijos vyriausybės vadovas R. T. Erdoganas vos vos išsigelbėjo, nors jis pažeistas ir diskredituotas. Jo šlovės svajonė skęsta arogancijos jūroje.“

Vokietijoje, kur gyvena didelė turkų bendruomenė, dauguma laikraščių taip pat akcentavo ministro pirmininko R. T. Erdogano trūkumus. Pasak dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, „kalbose nuo savo partijos būstinės balkono rinkimų dienos vakarą paprastai pasirodydavęs kaip geranoriškas tautos tėvas, jis šįkart skambėjo agresyviai ir priešiškai“ savo oponentų atžvilgiu.

Su tuo sutiko ir šiaurinės Vokietijos vietinis dienraštis „Flensburger Tageblatt“: „Jau seniai R. T. Erdoganas savo politinius oponentus ir kritikus traktuoja kaip valstybės priešus, tarsi teroristus, kuriuos reikia persekioti „iki pat jų urvų“.

O Hanoverio „Allgemeine“ nuomone, „Turkijos įsipareigojimą saugoti demokratinių pagrindų teises R. T. Erdoganas pažeidė, padarydamas teisingumo sistemą neveiksnią, įbaugindamas kritišką žiniasklaidą ir užbarikaduodamas interneto portalus“.

Anot Vestfalijos dienraščio „Westfälische Nachrichten“, „Turkija nebėra jokia kandidatė į prisijungimą prie Europos Sąjungos, ji net nebetinka tilto tarp Europos ir Artimųjų Rytų vaidmeniui“.

Prancūzija – prezidentinė monarchija su renkamu karaliumi?

Nemažiau dėmesio sulaukė ir savivaldybių rinkimų Prancūzijoje antrasis ratas, kuris, kaip rašė šiaurės vakarų Prancūzijos dienraštis „Ouest France“, reiškė „valdančiųjų socialistų krachą. Jie ne tik tarp pirmojo ir antrojo raundo dar labiau atsiliko, bet tai buvo antausis ir visai politinei klasei. Dar niekada per vietos rinkimus tiek daug balsuotojų nepasiliko namuose. Tai daugiau negu korektūra, tai tiesiog cunamis“.

                                                                                                                                              F. Hollande`as

O pasak kito regioninio Prancūzijos dienraščio, „Voix du Nord“, „Francois Hollande’as atsidūrė keblioje padėtyje „tarp biudžeto konsolidavimo politikos, kurios, jo nuomone, reikia, ir kairiojo savo elektorato, kuris tokią politiką laiko dešiniųjų pramanu ir todėl atmeta“. 

Anot Amsterdamo dienraščio „Volkskrant“, visa Prancūzija dabar žiūri į prezidentą ir klausia, ką jis darys. Atsakymas, be abejo, toks: nedaug, kadangi jo žaidimo laukas labai ribotas. „F. Hollande’as gali tik laikytis įsikibęs savo dabartinio kurso. Nes dar sykį jį keisdamas, jis praras visą savo patikimumo likutį“, – prognozavo  „Volkskrant“.

Pasak Paryžiaus dienraščio „Liberation“, „vyriausybės pertvarkymas neišvengiamas, ir naujoji komanda turės dirbti daug veiksmingiau. Ateinančios kelios savaitės bus lemiamos“.

Lisabonos dienraščio „Diario de Noticias“ nuomone, „Prancūzijai reiktų daug daugiau nei tik kėdžių perstumdymo vyriausybėje. Jai reiktų keisti visą politiką“.

Vis dėlto kol kas pasilikta prie kėdžių perstumdymo ir ministro pirmininko postas greitai perduotas ligšioliniam vidaus reikalų ministrui Manueliui Vallsui.

Pasak Miunchene leidžiamo dienraščio „Süddeutsche“, tai drąsus pasirinkimas, nes „neideologiškas, greičiau į socialliberalizmą linkęs M. Vallsas galėtų įgyvendinti tą ekonomikai draugišką posūkį, kurį F. Hollande’as anonsavo sausį.

„Tik bėda ta, kad M. Vallsas ko gero privers kietuosius kairiuosius lipti ant barikadų. Ir jokia ne paslaptis, kad šis nenustygstantis, kylantis politikas ilgainiui sieks F. Hollande’o posto.  Užtat pastarasis dabar ir turi rasti strategiją, kaip atgaivinti ūkį, sanuoti biudžetą, palengvinti mokesčių naštą piliečiams ir užbėgti už akių sukilimui savo paties partijoje. Tai tolygu duotajam skrituliui nubraižyti lygiaplotį kvadratą. Velniška užduotis“, – rašė Pietų Vokietijos dienraštis.

O Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“ pavadino Prancūziją prezidentine monarchija su renkamu karaliumi. „Premjeras ir ministrai atrodo svarbūs ir turi teisę į vidutinės klasės tarnybinį automobilį, tačiau jų žodis nieko nereiškia.

Politiką lemia vien tik prezidentas, o F. Hollande’as per dvejus metus nesugebėjo nubrėžti aiškaus kurso“, – teigė Vokietijos nacionalinis dienraštis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...