captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokietija ir trys Baltijos valstybės žengia kartu

Daug dėmesio Vokietijos spaudoje sulaukė bendras Vokietijos ir trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų straipsnis, kuriame jie įspėjo, jog Europą krečianti skolų krizė neturėtų vesti prie naujos Berlyno sienos ir naujo Europos susiskaldymo, šįkart tarp šiaurinių ir pietinių Europos valstybių. 

Daug dėmesio Vokietijos spaudoje sulaukė bendras Vokietijos ir trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų straipsnis, kuriame jie įspėjo, jog Europą krečianti skolų krizė neturėtų vesti prie naujos Berlyno sienos ir naujo Europos susiskaldymo, šįkart tarp šiaurinių ir pietinių Europos valstybių. 

Ketvirtadienį, rugpjūčio 23-iąją, Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“ paskelbė keturių užsienio reikalų ministrų – Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos – bendrą pareiškimą, kurį plačiai komentavo ir kita Vokietijos žiniasklaida.

Štai Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pažymėjo, jog „Vokietija ir trys Baltijos šalys įspėjo dėl galimo Europos skilimo tuo atveju, jeigu dar labiau paaštrėtų euro zonos skolų krizė.

Globalaus amžiaus iššūkių akivaizdoje reikia ne mažiau, bet daugiau Europos, – skelbiama bendrame pareiškime, kurį pasirašė užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle ir tuos pačius postus užimantys trys jo kolegos Baltijos valstybėse. Jie prašė visus savo partnerius Europoje tęsti tą kelią, kuris prasidėjo fiskaliniu paktu ir gelbėjimo skėčiu“.

O Hamburgo ir Berlyno dienraštis „Welt“ rašė, jog keturių užsienio reikalų ministrų nuomone, „skolų krizė virto sunkia pasitikėjimo krize“. Laikraštis pažymėjo, jog ketvirtadienį Latvijos sostinėje Rygoje G. Westerwelle susitiko su savo baltiškaisiais kolegomis – tai Estijos užsienio reikalų ministras Urmasas Paet, Latvijos Edgars Rinkevičs  ir Lietuvos Audronius Ažubalis.

Jų pasitarimo darbotvarkėje – skolų krizės įveikimas, energetikos tema ir žvilgsnis į pasaulio karštuosius taškus. Šitos konsultacijos „3+1“ rengiamos reguliariai nuo 1994-ųjų metų. Penktadienį G. Westerwelle keliauja toliau į Norvegiją“, – rašė Šiaurės Vokietijos laikraštis ir paskui pacitavo kai kuriuos svarbiausius teiginius, kuriuos šie ministrai paskelbė savo bendrame, dienraštyje „Frankfurter Rundschau“ išspausdintame tekste.

„Pusiausvyra pažeista ne tik tarp euro zonos nacionalinių ekonomikų. Vienus nuo kitų atitolina ir valstybėse verdantys debatai dėl Europos. Du dešimtmečius po Berlyno sienos griuvimo gresia naujas mūsų žemyno skilimas, šįkart tarp šiaurės ir pietų.  

Tačiau „globaliojo amžiaus“ iššūkių akivaizdoje reikia ne mažiau, o  daugiau Europos.

Keturi ministrai įspėjo, kad kelias į „konsolidaciją, augimą ir solidarumą“ yra akmenuotas, tačiau krizę įveikti galima ryžtingomis reformomis. Jų nuomone, sėkmingos reformos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje turi mus Europoje padrąsinti ir toliau laikytis kelio, kuriuo pasukome priimdami fiskalinį paktą ir gelbėjimo skėtį ESM.

Toliau dienraštis „Welt“ rašė, kad „Baltijos valstybės po kelerių augimo metų nuslydo krizės dėka į recesiją. Tačiau po skaudžių sumažinimų trims šalims pavyko pavyko į augimo kursą sugrįžti. Estija nuo 2011-ųjų yra euro zonos narė, o Latvija ir Lietuva, nepaisant euro krizės, siekia įstojimo į valiutos sąjungą per ateinančius kelerius metus.

Suomijos Europos reikalų ministras Aleksandras Stubbas taip pat įspėjo dėl naujos „Berlyno sienos“ Europoje. „Europa buvo 50 metų padalyta tarp Vakarų ir Rytų ir nereikia jos dalyti tarp Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime jokios naujos Berlyno sienos“, – sakė A. Stubbas Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“.

Vokietijos dienraštis „Welt“ priminė, kad pirmadienį, rugpjūčio 20-ąją, nacionalistinių ir euroskeptiškųjų Tikrųjų suomių partijos pirmininkas Timo Soini buvo pasiūlęs euro zonos padalijimą į dvi dalis. Kaip tik į tai Aleksandras Stubbas ir reagavo, reikšdamas įsitikinimą, kad Graikija liks valiutų sąjungoje ir kad Suomija savo pinigų, skirtų Graikijai gelbėti, nepraras.

„Graikija juos grąžins. Jie, graikai, dirba ilalaikėje perspektyvoje ir mes tikimės, kad jie vėl atsistos ant kojų“, – sakė A. Stubbas.

Toliau pacituosiu keletą kol kas dar neapžvelgtų pastraipų iš to bendro straipsnio, kurį parašė Vokietijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai ir ketvirtadienį paskelbė Frankfurto kairiųjų laikraštis  pavadinimu „Už europietišką pasitikėjimo kultūrą“.

Jame Guido Westerwelle, Audronius Ažubalis, Urmas Paet ir Edgars Rinkevics rašo:

„1939-ųjų rugpjūčio 23-ioji buvo juoda diena Europai. Tada Reicho užsienio reikalų ministras J. von Ribbentropas ir liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė nusikalstamąjį Hitlerio ir Stalino paktą. Jo slaptasis papildomas protokolas nubrėžė Vokietijos ir Sovietų Sąjungos įtakos zonas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, taip pat ir Lenkijoje bei tuometinėje Besarabijoje. Tai nutiesė kelius neteisingumo ir nežmoniškumo politikai, kuri Europai atnešė didžiausias negandas.

Suvienytoji Europa iš istorijos išmoko ir piktąją to pakto dvasią įveikė. Estus, latvius, lietuvius ir vokiečius šiandien jungia Europos kultūros bendruomenė. Ši remiasi lygiateisių partnerių bendravimu per atviras sienas. 

Jos pamatinės vertybės yra tos, kurios įžiebė europietiškąją laisvės revoliuciją 1989-ais: tai kiekvieno asmens laisvė, žmogaus teisių apsauga, demokratija, teisinė valstybė ir laisvasis rinkos ūkis.

Mūsų bendruomenės pagrindas yra pasitikėjimas tarp europietiškųjų kaimynų ir pasitikėjimas bendru Europos projektu. Tai siejasi su pasauliui atviru bendradarbiavimu, kuris mūsų protėvius per šimtmečius rišo jau nuo Hanzos laikų. Tai remiasi vertybių, kuriomis dalijamasi, jėga, o ne abejotina stipresniojo teise.

[...] Todėl mes turime integraciją gilinti, idant europietiškosios vertybės būtų išgirstos. Šią valandą mums įsakymas: daugiau Europos! Mus jungia ryžtas krizę įveikti europietiškąja konsolidavimo, augimo ir solidarumo politika.

 [...] Mes siekiame įgyvendinti inteligentiško augimo idėją, nes laikome tikslingas investicijas į inovacijas geriausiu keliu atgal į didesnį konkurencingumą Europoje. O be protingo krizės valdymo dar turime imtis bendrų europietiškų diskusijų dėl Europos ateities. Čia lemiamą reikšmę turi trys dalykai:  

Pirma, reikia valiutų sąjungą padaryti tvirtą ateičiai tuo, kad ją papildytume glaudesniu bendradarbiavimo ūkio ir biudžeto politikoje. Tuo tikslu visos šalys narės turės ateityje perduoti daugiau suverenumo teisių Briuseliui.

Tai galioja Vokietijai ir Estijai kaip euro zonos narėms lygiai kaip ir būsimoms narėms Latvijai ir Lietuvai. Ir toliau norime praktikuoti solidarumą su tais kaimynais, kuriuos ypač palietė krizė. Bet ir čia turi galioti demokratinis principas: daugiau atsakomybės gali perimti tik tas, kuris gali prisiimti atitinkamai daugiau kontrolės.

Antra, turime pasirūpinti, kad Europoje ir ateityje bus veiksmingų ir demokratiškai įteisintų institucijų. Piliečiai ir valstybės gilesnei integracijai pritars tik tada, kai jų reikalai šitokioje Europoje bus pajėgiai atstovaujami ir kartu garantuojama visiška demokratuinė kontrolė.

Trečia, turime išplėtoti Europą iki pasaulio politiką lemiančios galybės. Kad tai pavyktų, turime suderinti Europos užsienio politiką su savo vertybėmis vidaus politikoje – tai taikingas bendravimas, demokratija, solidarumas.

Esame pasiryžę kartu įveikti krizę, kurią dabar išgyvena europietiškasis projektas. Čia galime statyti ant pasitikėjimo, kuris sieja estus, latvius, lietuvius ir vokiečius suvienytoje Europoje. Kaip tik šiandien mums istorija primena, kokia brangi yra mūsų europietiškoji pasitikėjimo kultūra“, – rašė rugpjūčio 23-iąją Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai bendrame straipsnyje Vokietijos laikraštyje „Frankfurter Rundschau“. 

Apžvalga skambėjo per LRT Radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...