captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tomas Janeliūnas. Atsparumo testas

Po finansų krizės išpopuliarėjo bankų ir kitų finansinių institucijų atsparumo testai. Pagal specialias formules imituojami scenarijai, kaip bankai galėtų susidoroti su staiga pasikeitusia ekonomine situacija, netikėtai užklupusia investuotojų ar indėlininkų panika ir panašiai. Daugeliu atveju tai leidžia iš anksto užčiuopti silpnąsias vietas ir sustiprinti vieną ar kitą trūkumą. Žinoma, reali situacija gali sugriauti daugelį scenarijų, tačiau tai geriau, nei visiškai neįtarti, koks vėjo gūsis gali paskatinti bankų griūtį.
T. Janeliūnas, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
T. Janeliūnas, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Po finansų krizės išpopuliarėjo bankų ir kitų finansinių institucijų atsparumo testai. Pagal specialias formules imituojami scenarijai, kaip bankai galėtų susidoroti su staiga pasikeitusia ekonomine situacija, netikėtai užklupusia investuotojų ar indėlininkų panika ir panašiai. Daugeliu atveju tai leidžia iš anksto užčiuopti silpnąsias vietas ir sustiprinti vieną ar kitą trūkumą. Žinoma, reali situacija gali sugriauti daugelį scenarijų, tačiau tai geriau, nei visiškai neįtarti, koks vėjo gūsis gali paskatinti bankų griūtį.

Deja, tokių atsparumo testų neatliekame kituose svarbiuose saugumo sektoriuose. Galbūt mūsų kariškiai ir NATO partneriai planuoja, kaip atremti galimas karines invazijas į Baltijos šalis. Tam ir yra skirti NATO gynybos planai bei pagal juos sukurtų scenarijų vykdymas karinėse pratybose. Tačiau ir be karinių veiksmų galima pridaryti daug žalos. Kaip parodė Krymo okupacijos ir aneksijos pavyzdys, užtenka tariamų rusų teisių pažeidimų ir jau turime pretekstą imtis veiksmų saugant juos nuo smurto ar skubant priimti į Rusijos Federacijos sudėtį.

Pačioje Rusijoje su nemažu entuziazmu buvo sutikti Vladimiro Putino siekiai ginti „tėvynainius“ kitose šalyse ir atkurti imperines Rusijos ambicijas. Vienpusiškas informacinis srautas, kuomet Rusijoje buvo uždaryti net tie keli likę Kremliui oponuojantys šaltiniai, padarė Rusijos visuomenę bemaž nekritišką.

Rusijoje net 63 proc. apklaustųjų mano, kad oficialūs valdžios informaciniai kanalai objektyviai nušviečia padėtį Ukrainoje ir Kryme, tačiau tuo pat metu 70 proc. pripažįsta, kad nesupranta Ukrainoje vykstančių procesų. 62 proc. mano, kad Ukrainoje nėra teisėtos valdžios ir šalyje vyrauja anarchija. 43 proc. išties mano, kad rusams Ukrainoje kyla susidorojimo grėsmė ir tik Rusijos karinės pajėgos gali užtikrintų jų saugumą.

Kitaip tariant, didžioji Rusijos visuomenė remia V. Putino veiksmus ir visiškai pritaria argumentams, kodėl reikėjo aneksuoti Krymą. Maža to, ji pratartų ir tolimesniems karinimas veiksmams prieš kitą šalį, jei to reikėtų, kad būtų „ginamos rusakalbių teisės“: 65 proc. mano, kad Krymas ir Rytų Ukraina yra iš esmės rusiškos žemės ir Rusija turi pilną teisę ginti tenykščius gyventojus.

Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida veikia ne tik Rusijos gyventojus, bet ir kaimyninėse šalyse gyvenančius, ypač rusakalbius. Štai Latvijoje 34 proc. apklaustųjų taip pat manė, kad buvo pagrindas įvesti Rusijos kariuomenę į Krymą. Nenuostabu, kad tarp rusakalbių apklaustųjų tokios nuomonės laikėsi 66 proc., tačiau net ir tarp etninių latvių tam pritarė 17 proc. Kam būtų pasiryžę pritarti šie rusai ir latviai, jei Rusija imtų skleisti propagandą, kad pačioje Latvijoje ar Estijoje reikia karinėmis priemonėmis ginti rusakalbius gyventojus?

Stebėdami visuomenės nuomonę kitose šalyse, deja, mes patys labai mažai ką žinome apie Lietuvos gyventojų nuostatas. Kiek jų formuodami savo nuomonę remiasi rusiškais informaciniais šaltiniais? Tik iš atskirų asmenų viešų pasisakymų galime numanyti, kad yra tikrai nemaža dalis, kurie vardan ekonominės gerovės būtų linkę nematyti Rusijos agresijos Ukrainoje. Tačiau kokia dalis visuomenės pateisintų aktyvų rusiškų pasų dalijimą Lietuvoje? Ar daug mūsų pensininkų būtų linkę parduoti pilietybę, tarkime, už didesnę rusišką pensiją? Kokios grupės ir kam būtų pasiryžusios, jei tektų tiesiogiai patirti staigų energetinių resursų kainų šuolį?

Visų šių atsakymų neturime, nes tingime užsiimti savo politinio ir informacinio atsparumo testais. Net mes patys, politikos apžvalgininkai, dažniausiai sukamės tame pačiame ekspertų ir nuomonės formuotojų rate. Todėl galiausiai nustembame, kai nacionalinio transliuotojo eteryje išgirstame tūlo verslininko svarstymus, neva „teisingai Rusija pasielgė, kad sutvarkė Krymą“.

Lygiai taip pat mums gali atrodyti keista, kad dalis paprastų žmonių bijo tiesioginio karo su Rusija ir skuba pildyti druskos atsargas. Jei įtampa didės, ar jie bus linkę likti Lietuvoje, ar tai paskatins juos emigruoti? Ar jie parems nuosaikius, ar radikalius politikus? Kaip sureaguotų į siūlymus rengti referendumus dėl Lietuvos užsienio ar saugumo politikos krypčių pakeitimo?

Puiku, kad bent jau didėjančių grėsmių fone politikai pradeda suprasti, jog reikia didinti išlaidas gynybai. Tačiau jos gali būti beprasmės, jei visuomenė bus nepajėgi adekvačiai įvertinti grėsmės, atskirti objektyvios informacijos nuo propagandos. Tokie politinio ir informacinio atsparumo testai turėtų tapti lygiai taip pat privalomi, kaip ir finansų sektoriuje. Vienaip ar kitaip, vienus žlugusius bankus dar galima pakeisti kitais. Okupuotą visuomenės sąmonę vėl pakeisti švaria gali būti neįmanoma.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close