captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Žiemos priešokiai dar gali nutikti ne kartą

Dar neįpusėjo kovas, o mes turėjome progos pamatyti į patį tikriausią pavasarį panašius orus. Sutikite, keliolikos laipsnių šiluma pirmąją kovo dekadą nėra dažnas reiškinys. Šis atšilimas mūsų buvo labai lauktas, taigi atrodė visai dėsningas.
null
null

Dar neįpusėjo kovas, o mes turėjome progos pamatyti į patį tikriausią pavasarį panašius orus. Sutikite, keliolikos laipsnių šiluma pirmąją kovo dekadą nėra dažnas reiškinys. Šis atšilimas mūsų buvo labai lauktas, taigi atrodė visai dėsningas.

Tačiau, plieskiant saulutei, žvalgėmės į šilumos glostomą žemę, kėlėm akis į dangų ir nesupratom, o kur tas gyvybės proveržis. Jo dar mažoka: dar netrykšta giesmės, negaudžia vabzdžiai, nebraška sprogstantys pumpurai. Tačiau nėra ko stebėtis, nes to dar ir neturi būti. Dar tik kovo pradžia, pirma pusė. Po poros dienų ir ši palaima baigsis, orai keisis ir vėl viskas bus dėsninga, būdinga šiam metui. Todėl labai tuo stebėtis ir nusivilti pavasariu tikrai nederėtų.

Šiluma ir ilga diena į Lietuvą šaukia paukščius. Pranešama, kad jau kovo 9-ąją Alytaus rajone buvo stebėti pirmieji gandrai, sugrįžo karveliai keršuliai, brastiniai tilvikai, vis gausesnės liepsnelės. Laukiame strazdų giesmininkų, kurie mūsų miškams suteiks visai kitą pavasarinį skambėjimą. Šių dienų atšilimas pažadino gyvavedžius driežus ir angis, keliauti pakvietė pievines varles. Stebimos bent penkios dieninių drugelių rūšys, skraido nemažai kitų šiam metui būdingų vabzdžių. Tiesa, jie turi tenkintis savo per žiemą išsaugota energija, nes maisto – žydinčių augalų – dar beveik nėra.

Ateina vėsusis periodas – sulauksime ir šaltuko, ir sniego. Suprantama, kad pavasarį tokie žiemos priešokiai gali nutikti ne kartą ir ne du. Tačiau mums rūpi – o kaip išgyvens visi pakilę pavasarį sveikinti. Paukščiams tikrai niekas nebus baisu, nes vabzdžialesių vėlyvųjų migrantų dar nėra. Vabzdžiai susislėps, tai jiems labai dėsninga. Dar reti žiedai užsimerks, priglus prie žemės. Nukentėti neturėtų niekas.

Tiesa, iš žiemiško pašvytravimo mes laukiame sniego, o po to – lietaus, nes, kaip kovo viduriui, žemė neteko jau per daug drėgmės. Žinoma, jos neiškris tiek, kad sukurtų nerštavietes varlėms ir lydekoms, tačiau ir kiekvienas lašas svarbus pavasario gamtai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...