captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ką darys Europa ir kaip reaguos Rusija? (apžvalga)

Europa dėl Ukrainos raginama laikytis tvirčiau nei dabar. Bet kaip ji pasielgs ir kaip į stipresnes priemones, jei jų išvis bus, reaguos Rusija? Ir, svarbiausia, ar parklupdžius Ukrainą Rusijai to bus gana? Tai klausimai, kurie domina ir užsienio spaudą.
V. Putinas, Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas, Reuters/Scanpix nuotr.

Europa dėl Ukrainos raginama laikytis tvirčiau nei dabar. Bet kaip ji pasielgs ir kaip į stipresnes priemones, jei jų išvis bus, reaguos Rusija? Ir, svarbiausia, ar parklupdžius Ukrainą Rusijai to bus gana? Tai klausimai, kurie domina ir užsienio spaudą.

Antradienio rytą Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“ rašė, kad „nors Europos Sąjunga ir grasina Vladimirui Putinui naujomis sankcijomis, sunku įsivaizduoti, kad Rusijos prezidentui tai padarytų didelį įspūdį. Tad tikėtina, kad kovo 16-ąją su Maskvai ištikimų marionečių parama Kryme įvyks nelegalus referendumas ir kaip galima greičiau po to prijungimas prie Rusijos.

Šis poslinkis kelia didžiulį nerimą ne tik ukrainiečiams, bet ir Rusijos vakariniams kaimynams. Užtat itin svarbu, kad Europos Sąjunga paskelbtų energingą tam pasipriešinimą – ypač dėl to, kad dabar ir rytinėje Ukrainoje jau labai daug bruzdėjimo“.

Tuo tarpu Prahos dienraštis „Lidove Noviny“ apgailestavo, kad, girdi, „Vakarai leidosi Maskvos apgaudinėjami. Jau daugiau nei gerą dešimtmetį Rusija nebėra jokia demokratinė valstybė. Daugelis to nenorėjo matyti, nes juk su diktatoriais galima daryti pelningus sandorius.

Ir nors Rusija įglausta į tarptautinę ekonomiką, jos narystė grupėje „G-8“ yra farsas. Lygiai kaip ir Europos pastanga iš Rusijos padaryti strateginį partnerį. Jei Europos Sąjunga neras drąsos prieš Rusiją imtis kietų priemonių, tai prie rytinės Europos Sąjungos sienos išaugs tokia kariškai agresyvi valstybė, kuriai Ukraina bus tik užkandis“.

Pasak Pekino dienraščio „Beijing Ribao“, „dėl ekonominės priklausomybės Europos Sąjunga negali imtis tokių plačių sankcijų prieš Rusiją, kaip to norėtų Jungtinės Amerikos Valstijos. Užtat Briuselis mieliau kliaujasi diplomatija. Bet Europos Sąjungos numatomos bausmės Maskvos nelabai gąsdina“.

Ta Europos Sąjungos diplomatinė reakcija ir kai kam kitam atrodo labai jau silpna. Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „negalima atsikratyti įspūdžio, kad Europos Sąjunga kol kas nenori rimtai angažuotis už kaimyninės valstybės (Ukrainos) neliečiamumą. Sankcijos, kurios ligi šiol įgyvendintos prieš Rusiją, yra švelnesnės nei tos, kurias Europos Sąjunga nutaikė prieš Šveicariją po pastarosios pritarimo masinės imigracijos pristabdymui“.

O Paryžiaus dienraštis „Liberation“ pagyrė naująją pereinamąją Ukrainos vyriausybę, kad ši „šalies rytuose į valdžią skyrė oligarchus, kurių keli turėjo ryšių su korumpuotuoju buvusiu prezidentu V. Janukovyčiumi. Šių itin pasiturinčių verslo žmonių ryšiai gali būti naudingi konfliktuojant su Rusijos meška. Oligarchai nemėgsta, kai politinė padėtis yra nestabili ar įtampa didinama. Tai kenkia pelningiems sandoriams. Gal dėl to ir delsiama pradėti tikrą karą“.

Kai kurie laikraščiai, pvz., Nyderlandų „Volkskrant“, dėstė, jog „skirtingai nei teigia politiniai vadovai Vakaruose, nepriklausomybės paskelbimas iš Krymo pusės nereiškia jokio tarptautinės teisės pažeidimo. Nėra jokios teisinės nuostatos, kuri draustų tam tikros valstybės gyventojams nuo tos valstybės atsiskirti. Tarptautinė teisė separatizmo atžvilgiu neutrali“.

Net ir Varšuvos „Gazeta Wyborcza“ rašė, jog „Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iš dalies teisus sakydamas, kad Vakarai nesenoje praeityje pažeisdavo tarptautinę teisę taip, kaip jiems reikėdavo. O vis dėlto paprastai Vakarai siekdavo bent formalaus mandato.

Tuo metu Rusijai jokie formalumai nė motais – ji tik paprastai blokuoja uostus, siunčia kareivius be karinių insignijų ir stabdo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos stebėtojus.

Šiuo būdu Rusija naikina pusės šimtmečio pasiekimus. Truks daugelį metų, kol tarptautinis pasitikėjimas vėl bus pakeltas iki ligšiolinio lygio. Tai visiems europiečiams, tarp jų ir rusams, kainuos dar daug pinigų, nes ginklavimosi išlaidos, be abejo, bus didinamos“.

Montpeljė miesto Prancūzijoje dienraštis „Midi Libre“ apgailestavo, jog „Rusijos prezidentas V. Putinas pasiryžęs Krymą užimti amžinai. Bet Krymas yra jo istorijos, jo partijos ir sovietinės ideologijos dalis. Krymas primena visagalio Stalino, atsilaikiusio prieš karo susilpnintus Vakarus, žydėjimo laikus“.

Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ pažymėjo, jog „per mažiau nei dvi savaites Rusija nusviedė visą Europą keletą dešimtmečių į praeitį – į laikus, kada karas senajame žemyne atrodė realiai įmanomas. Krymo prisijungimu Maskva peržengė ribą, ir tarptautinė bendrija tą dalyką turi aiškiai taip įvardyti.

Jei ji to nedarys, tai to paties likimo, kaip ir Ukraina, galėtų sulaukti kitos šalys. Teisėtų priežasčių ginklu perimti dalį Ukrainos nėra, net ir dėl tariamai pavojun atsidūrusių rusų teisių. Tokių mažumų yra ir Baltijos valstybėse – ar tuo Rusija įgyja teisę kurią nors dieną ir tenai įsikišti, kai Maskvos akimis kėsinamasi į tų rusų interesus?

Rusija pagaliau turi sumokėti kainą už savo agresijos politiką, bent jau tikslingų sankcijų forma. Vien retorikos čia visais atvejais neužtenka“.

Pasak Serbijos dienraščio „Politika“, „nors krizė Ukrainoje prie trečiojo pasaulinio karo neprives, ji išryškina prarają tarp atskirų Europos Sąjungos valstybių, sykiu ir NATO viduje. Kai kurioms ES šalims nepatinka, kad Jungtinės Amerikos Valstijos skelbia aštrias sankcijas Rusijai, kurių ekonominė kaina kristų ir ant ES pečių.

Šiuo metu Vokietija vadovauja nuosaikių šalių grupei, kurios palaiko diplomatinius žingsnius ir pasisako prieš ūkio sankcijas: tai Nyderlandai, Belgija, Austrija ir Slovėnija. O kitoje pusėje esama antirusiško bloko – čia priklauso Švedija, Lenkija ir Baltijos valstybės, kurios orientuojasi pagal Amerikos laikyseną“.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...