captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. D. Grybauskaitė ir A. Merkel – du požiūriai vienoje Europoje

„Krizės diplomatija Vakaruose, baimė Rytuose“ – taip dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ pavadino savo pranešimą iš Briuselio apie ten ketvirtadienį vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą padėčiai Ukrainoje ir reakcijoms į ją bei galimoms sankcijoms Rusijai aptarti. Per susitikimą išryškėjo didžiulis skirtumas tarp Vokietijos kanclerės ir Lietuvos prezidentės pozicijų.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.

„Krizės diplomatija Vakaruose, baimė Rytuose“ – taip dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ pavadino savo pranešimą iš Briuselio apie ten ketvirtadienį vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą padėčiai Ukrainoje ir reakcijoms į ją bei galimoms sankcijoms Rusijai aptarti. Per susitikimą išryškėjo didžiulis skirtumas tarp Vokietijos kanclerės ir Lietuvos prezidentės pozicijų.

Savo pranešimą didžiausio Frankfurto dienraščio politinis korespondentas Briuselyje Nikolas Busse pradėjo taip:

„Kaip vis dar smarkiai skiriasi vakarų ir rytų europiečių nuotaikos bei jausmai krizės Ukrainoje atžvilgiu, galima buvo įžvelgti jų politinių vadovų pasirodymuose ketvirtadienį Briuselyje.

Vokietijos kanclerė atsivežė tą tvarkingą, dalykišką nuostatą, kurią pažįstame jau iš euro krizės laikų. Blaiviai ji išskaičiavo tuos punktus, kurie svarbūs Vokietijos vyriausybei: pagalba Ukrainai, pokalbiai su Rusija ir bėdos atveju – sankcijos.

Labai svarbu nepalikti jokių abejonių, kad Europos Sąjunga – už demokratiją ir laisvę, kalbėjo Angela Merkel tokia santūria, apgalvota išraiška, kuria kiti dėsto biudžeto projektus.

O ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as užgriebė ir išlaikė tą patį ramų toną. Jis pabrėžė tai, jog dabar visų svarbiausia nutiesti kelią dialogui ir tarpininkavimui“.

„Visai kitaip prabilo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri prieš kameras stojo akivaizdžiai susijaudinusi. „Mes visų pirma turime pasiųsti signalą sau patiems, – reikalavo ji, – kad esame vieningi ir šnekame vienu balsu“. Daug kas, jos nuomone, dar nesuprato, kas Ukrainoje dedasi, ir kai kurių Europos Sąjungos narių šalių nuostatos „neprognozuojamos“.

Ji pati, sako korespondentas N. Busse, poslinkius Kryme ir Rytuose interpretuoja be jokių užuolankų šit kaip: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas brėžia naujas pokario sienas Europoje. Toliau eilėje laukia Moldova ir „kitos valstybės“.

Tai, kad ji čia turėjo minty ir savo pačios valstybės likimą, buvo matyti, kai ji nurodė, jog Rusija ir Baltijos jūroje atliko karines pratybas, kurios buvo nukreiptos prieš Lietuvą ir Lenkiją.

O į klausimą, ar ji susirūpinusi dėl Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos laikysenos, Dalia Grybauskaitė atsakė: „Taip, aišku“, – rašė N. Busse dienraštyje „Frankfurter Allgemeine“. Toliau jis aprašė kitus Briuselio susitikime svarstytus dalykus ir nutarimus, iš kurių nematyti nieko itin naujo.

Kaip rašė Švabijos sostinės dienraštis „Stuttgarter“, „Briuselio viršūnių susitikime vėl išryškėjo aklavietė, kurion europiečiai pateko. Viena vertus, jie juk negali ukrainiečių su visomis jų viltimis paleisti iš rankų kaip karštos bulvės. Tačiau, kita vertus, negalima, tiesa, Maskvos ginčijamo, bet vis tiek akivaizdaus Ukrainos sienos pažeidimo praleisti visiškai negirdomis ir be atsako.

Deja, Europos Sąjungos įrankių dėžėje kaip ir nėra gniaužtuvų pirštams, kuriuos būtų galima prezidentui V. Putinui pritaikyti. Karinės priemonės neleistinos savaime, o ekonominės sankcijos yra dviašmenis kardas“.

Kitas Frankfurto dienraštis, „Rundschau“, teigė, jog „Rusija išsisukinėja iš bet kokio rimtesnio dialogo, tačiau Europos Sąjunga vis tiek dar nenori atsakyti griežtomis priemonėmis. Todėl viskas ir liko prie kietų žodžių, minkštų sankcijų ir aštrių grasinimų.

Kaip simbolinė parama liko šiokia tokia finansų paspirtis Ukrainai. Pinigų ir vilties – daugiau Europa šiuo metu negali nieko pasiūlyti. Bet tai per mažai“.

Pasak Miunchene leidžiamo Pietų Vokietijos dienraščio „Süddeutsche“, „net jei Europos Sąjunga kol kas negrūmoja didžiuoju sankcijų vėzdu, tiesa apie naujus jėgos santykius Ukrainoje ir pačios Rusijos savimonę įsismelks kaip nuodai į kraujo apytaką.

Jau vien Maskvos grasinimas likviduoti užsienio investicijas, kaip atsakas į  tikslingas, individualias sankcijas iš Vakarų, nuvarys kiekvieną potencialų investuotoją į bet kurį kitą Žemės kampą, bet tik ne į Rusiją“.

Dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, nuo kurio korespondento pranešimo iš Briuselio šią apžvalgą pradėjome, savo redakciniame straipsnyje rašė, jog „Putino veiksmai Kryme beveik negalimi racionaliai paaiškinti“ ir kadangi „jis vis eskaluoja, pavojus, kad jis praras įvykių kontrolę, kas žingsnį didėja, tuo metu Rusijos patrauklumas jos negausiems sąjungininkams tolydžio mažėja. V. Putinas norėjo savo įsikišimu į Ukrainą užtikrinti Rusijos įtakos sferą. Bet gali būti, kad taip jis pats padėjo sprogmenis ties tos sferos pamatais“.

Anglakalbis Ukrainos sostinės dienraštis „Kyiv Post“ rašė, jog „Vakarai turi V. Putiną pristabdyti. Todėl jie su juo neturėtų leistis į jokius verslo sandorius, nes kol jis dar pakankamai atsakingas, kad nepradeda karo ar nesigriebia atominio ginklo, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga turėtų jį bent ekonomiškai paspausti.

Rusijos turtai remiasi nafta ir dujomis. Todėl Vakarai turėtų stengtis mažiau priklausyti nuo rusiškų tiekimų. Tik taip tarptautinė bendrija gali pakirsti Rusijos galybę“.

Viltį, kad ilgainiui sumažės Europos priklausomumas nuo rusiškų dujų, išreiškė ir kai kurie Vokietijos laikraščiai, pvz., Roitlingeno „General-Anzeiger“.

Tai, jog gali prasidėti tikras, ne šaltas, bet karštas, karas, prisibijojo Vienos dienraštis „Standard“ ir rašė, jog „Europos politikai nenori įsisąmonininti, kad Ukrainos atveju klausimas seniai jau sukasi apie karą ir taiką ir kad Europa, NATO, o tuomi ir Amerika yra stipriau įsivėlusios, nei joms tai patinka“.

Irano sostinės dienraštis „Tehran Times“ rašė, kad „jeigu Rusija tikrai pradėtų su Ukraina karą, ji tuo žingsniu atvertų pragaro vartus. Ne tik Rusijos santykiai su Vakarais būtų stipriai pažeisti, bet ir ekstremistai Kaukaze sugebėtų savo naudai tai išnaudoti“.

„XXI amžiuje jokia šalis negali sau leisti pradėti karą. Rusija, kaip antroji pagal dydį karinė galybė, turi itin didelę atsakomybę pasidarbuoti už taiką ir pasaulio saugumą“, – rašė Teherano laikraštis. 

Tarp svarbių Vakarų laikraščių, teigiančių, jog arba visiškai nesupranta V. Putino elgesio, arba tiesiai šviesiai smerkia jį, yra ir Paryžiaus nepriklausomųjų kairiųjų dienraštis „Liberation“, ir Lenkijos dešiniųjų „Rzeczpospolita“, ir nuosaikiai kairusis „New York Times“.

O Pekino dienraštis „Huanqiu Shubao“ linkęs manyti, jog įvykius Ukrainoje per „modernias komunikacijos technologijas“ valdo Vakarų galybės, „neointervencionistai“, siekiantys visur „skatinti opoziciją. Anksčiau ar vėliau ir mes, kinai, turėsime su tuo skaitytis“.

Užsienio spaudos apžvalga transliuojama per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...