captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Teroristas, pavojingesnis už visu binladenus

Ar pabus Vakarai, o kartu ir nemaža dalis Lietuvos visuomenės bei mūsų valstybininkų iš letargo miego, į kurį buvo pasiuntusi V. Putino propaganda? Ar antiamerikinės ir antilenkiškos nuotaikos Lietuvoje buvo tik laikinas proto aptemimas, ar tai jau yra Rusijos propagandinio karo nebeatšaukiama pasekmė? Šiandien Lietuvoje nėra svarbesnių klausimų už šiuos du. Po V. Putino pradėto karo prieš suverenią Ukrainą Vakarų demokratijas ir iš dalies Lietuvos valdžią ištiko šokas.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ar pabus Vakarai, o kartu ir nemaža dalis Lietuvos visuomenės bei mūsų valstybininkų iš letargo miego, į kurį buvo pasiuntusi V. Putino propaganda? Ar antiamerikinės ir antilenkiškos nuotaikos Lietuvoje buvo tik laikinas proto aptemimas, ar tai jau yra Rusijos propagandinio karo nebeatšaukiama pasekmė? Šiandien Lietuvoje nėra svarbesnių klausimų už šiuos du. Po V. Putino pradėto karo prieš suverenią Ukrainą Vakarų demokratijas ir iš dalies Lietuvos valdžią ištiko šokas.

Pasirodo, kad XXI a. antrojo dešimtmečio viduryje, praėjus nuo Šaltojo karo pabaigos ketvirčiui amžiaus, neprognozuojamas yra ne tik Šiaurės Korėjos komunistų vadas ar „al Qaeda“ teroristai, bet ir branduolinį ginklą valdančios Rusijos vadas.

Tas pats V. Putinas, kurį bent du JAV prezidentai ir vienas Vokietijos kancleris titulavo savo draugu, kuris vaizdavo padedantis Vakarams kovoje su terorizmu, gali ne ta koja išlipęs iš lovos tiesiog užpulti kaimyninę šalį.

Bandymas vaizduoti Rusiją tokią pat, kaip bet kurią Vakarų šalį, tik su šiokia tokia specifika, buvo patogus ne tik iš Rusijos lobusiems vokiečių ir italų verslininkams.

Vardan to būdavo užsimerkiama į Rusijos kariaunos rengtas žudynes Čečėnijoje. Na, ten Kaukazas, teroristai islamistai. Lygiai taip pat buvo užmerkiamos akys į keistus namų sprogdinimus ar neadekvačią dujų ataką teroristų užimtame Maskvos miuziklo teatre, kai nuo federalų dujų žuvo per šimtas žmonių.

Vakarų nesujaudino net advokato Magnickio nužudymas, kurį organizavo V. Putino vidaus reikalų ministerijos generolai, pavogę ketvirtį milijardo dolerių iš Rusijos biudžeto.

Vakarai nusispjovė į agresiją prieš Gruziją, ir net Lietuvoje tūkstančiai žmonių be jokio sąžinės graužimo aiškindavo, kad 2008 metais ne Rusija užpuolė Gruziją, o tai padarė M. Saakašvilis. Tarsi nebūtų nei Suomijos karo 1939 metais, nei Baltijos šalių okupacijos, nei 1979 metų Afganistano.

Visiems Vakaruose taip buvo patogiau.

Tai daug kam taip pat buvo patogiau ir Lietuvoje. Galima prisiminti, kaip pramonininkai spaudė prezidentą V. Adamkų dalyvauti Stalino pergalės minėjime, mūsų verslininkų padūsavimus, kad Lietuva per mažai nulenkia galvą prieš ambicingą Kremliaus poną.

Paskui jau ir išvis atėjo proto užtemimas, kai iš pradžių Kauno, o po to ir Vilniaus bei Klaipėdos  krepšinio klubai, dosniai remiami iš prasiskolinusių miestų biudžetų, ėmė dalyvauti KGB generolo S. Ivanovo valdomoje VTB Jungtinėje lygoje.

Kaip dabar atrodo „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“, kai Rusijos kerziniai batai trypia Ukrainos žemę? Nekaip atrodo.

V. Putinas, sulaužęs 1975 m. Helsinkio aktą, 1994 m. JAV, D. Britanijos ir pačios Rusijos pasirašytą memorandumą dėl Ukrainos branduolinio ginklo ir teritorinio vientisumo bei 1997 m. sutartį su Ukraina dėl Juodosios jūros laivyno, nepaskelbęs karo užpuolė Ukrainą ir okupavo Krymą.

Bet Lietuvoje vis tiek ir dabar yra daugybė žmonių, kurie nesupranta, kodėl V. Putinas dabar lyginamas su A. Hitleriu.

O su kuo jį lyginti? Ar ne V. Putinas pasiskyrė sau teisę užpulti bet kurią šalį, kurioje yra nepatenkintų gyvenimu joje rusų? Ar ne jo propaganda skatino Ukrainos rusų separatizmą? Ar ne Kremlius visus ukrainiečius pravardžiuoja fašistais? Ar ne V. Putinas sukėlė šovinistinę isteriją dėl po SSRS žlugimo prarasto Krymo ir kitų žemių?

V. Putino veiksmai – kaip du vandens lašai panašūs į A. Hilerio 1938 metais. Krymo scenarijus gali būti tik įžanga į tai, ką V. Putinas planuoja, sako garsus JAV geopolitikas Z. Brzezinskis, o jo negali įtarti nepalankumu Rusijai ypač po pastarosios jo knygos „Strateginės įžvalgos“.

„V. Putino avantiūros pasekmės turi būti labai rimtos, nes priešingu atveju po kelerių metų gailėsimės, kad nesiėmėme veiksmų, kaip gailimės, kad nebuvo imtasi veiksmų po Miuncheno 1938 metais“, – sako Z. Brzezinskis.

Nusiraminimo metas baigėsi. Ar supras tai mūsų valdžia ir ypač visuomenė? Jei nenorime pabusti vieną rytą nuo okupantų kerzinio batų spyrio į nuosavo namo duris, turime pradėti kurti realią, o ne popierinę krašto gynybą nuo V. Putino, kuris, kaip sakė kanclerė A. Merkel, susipyko su tikrove.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...