captcha

Jūsų klausimas priimtas

Andrejus Kurkovas. Ukraina tarp karo ir taikos

Sekmadienio vakarą kartu su žmona ir vaikais iš sodybos važiavome namo į Kijevą. Prie įvažiavimo į miestą kaip visada sumažinau greitį, žinodamas, kad tuoj pravažiuosime patikrinamąjį policijos punktą. Kilo noras pamatyti milicininkus, paprastai tokiu metu stovinčius čia ir kartais sustabdančius automobilius.
Wikipedia Commons nuotr.
Wikipedia Commons nuotr.

Sekmadienio vakarą kartu su žmona ir vaikais iš sodybos važiavome namo į Kijevą. Prie įvažiavimo į miestą kaip visada sumažinau greitį, žinodamas, kad tuoj pravažiuosime patikrinamąjį policijos punktą. Kilo noras pamatyti milicininkus, paprastai tokiu metu stovinčius čia ir kartais sustabdančius automobilius.

Tačiau, kaip ir penktadienio vakarą, kai palikome miestą, taip ir šiandien, prie punkto nieko nebuvo. Jame netgi nedegė šviesa. Tik prie šalia pastatytos karinės palapinės stovėjo keli „savanoriai“, apsivilkę žalias medžioklines striukes. Jie neturėjo nei ginklo, nei dryžuotos milicininko lazdelės.

Policijos nebuvimas, nors jos niekas dėl korupcijos labai ir nemyli, sukuria pojūtį, lyg įstatymų šalyje taip pat nebūtų. Tačiau tokios baimės pastarosiomis dienomis Ukrainoje jau nieko nebejaudina. Dalies Krymo okupacija jaudina kur kas labiau.

Šeštadienį kartu su žmona sėdėjome pas kaimynus ir per televizorių žiūrėjome tiesioginę transliaciją, kaip Rusijos Federacijos Taryba atsakydama į prezidento Vladimiro Putino laišką nubalsavo už karinių pajėgų įvedimą į Ukrainą. Nebuvo nė vieno balso prieš! Po balsavimo prie mikrofono ėjo Tarybos nariai ir atvirai melavo apie neramumus Kryme ir apie ten gyvenančių taikių rusų aukas.

Vėliau naujasis praktiškai Kremliaus paskirtas Krymo ministras pirmininkas, partijos „Rusijos vienybė“ lyderis Sergėjus Aksionovas tas kalbas neigė ir aiškino, kad jokių neramumų ir aukų nebuvo, tačiau jo pareiškimų Rusijos televizijos nerodė.

Iš tiesų neramumai buvo ir tebesitęsia. Juos organizuoja Rusijos kariuomenė. Užgrobti ukrainiečių oro uostai, sunaikinta navigacinė įranga, užgrobti kiti Ukrainos ginkluotojų pajėgų objektai Kryme. Vieną karinį padalinį Rusijos „specnazas“ užmėtė šviesos-garso granatomis, reikalaudamas, kad šis pereitų į Rusijos kariuomenės pusę. Nė vienas karys to nepadarė. Užtat lengvai į kitą pusę perėjo ką tik į postą paskirtas Ukrainos jūrų pajėgų vadas Denisas Berezovskis. Perėjo ir įsakė Ukrainos kariams Kryme klausyti tik jo nurodymų. Niekas jo nepaklausė. Dabar Ukrainos istorijoje atsiras pirmasis admirolas-tėvynės išdavikas.

Šalies rytuose Rusija taip pat atliko okupacijos treniruotę. Tik ne karinėmis pajėgomis. Keli tūkstančiai „turistų“ autobusais atvažiavo iš Rusijos miesto Belgorodo į Charkovą. Kartu su prorusiškomis Charkovo pajėgomis jie užgrobė regioninės administracijos pastatą, o vienas iš turistų – maskvietis – užsilipo ant jo stogo ir iškėlė Rusijos vėliavą.

Žinoma, jis negalėjo savęs nenufotografuoti ir neįdėti tos nuotraukos į internetą. Didžiosios SSRS pergalės Antrajame pasauliniame kare kultas, ligi šiol palaikomas vyriausybinių Rusijos ideologų, duoda savo vaisių. Rusai, savo televizijos dėka įsitikinę, kad Ukrainoje gyvena fašistai, čia ieško „reichstagų“ tam, kad galėtų virš jų iškelti „pergalės vėliavas“.

Charkove jie beisbolo lazdomis pradėjo mušti mitingo už europietišką Ukrainą dalyvius. Po to vertė juos klauptis ant kelių, ant veidų pylė „zelionkę“, mušė. Apsupo žymiausią Charkovo rašytoją Sergejų Žadaną, proeuropietiškų protestų aktyvistą. Įsakė jam klauptis ant kelių. Jis juos pasiuntė ant trijų raidžių ir iškart gavo beisbolo lazda per galvą. Dabar jis guli ligoninėje, o „su ukrainietišku fašizmu kovoję charkoviečiai“ pabaigę muštynes, rusiškose televizijose pavadintas „prorusiškų jėgų mitingu“, sėdo į autobusus su rusiškais numeriais ir išvažiavo į Rusijos pasienio pusę, iki kurios nuo Charkovo mažiau nei 40 kilometrų.

Tuo metu Kijeve patruliuoti gatvių išėjo jungtinės milicijos ir savanorių pajėgos. Ant mano namo durų šiandien pakabino skelbimą apie savanorių rinkimą naktiniam mūsų rajono patruliavimui. 37-erių metų kaimynų sūnui atnešė šaukimą užsiregistruoti kariuomenėje. Tyliai, be panikos ir be triukšmo vyksta mobilizacija.

Naujasis ministrų kabinetas dirba ir priiminėja netikėtus, bet pakankamai profesionalius sprendimus. Donecko ir Dnepropetrovsko gubernatoriais paskirti ten žinomi oligarchai. Tai nuramins situaciją šalies rytuose.

Ukraina tikisi geriausio, tačiau ruošiasi blogiausiam. Maidanas Kijeve nesiskirsto. Maidano taryba, išrinkta tris mėnesius trukusių protestų dalyvių, ginčijasi su vyriausybe, nesutinka su kai kuriais jų sprendimais, priima kitus. Ukrainoje demokratija dar niekada nebuvo nusileidusi iki gatvės, iki kiemo lygio. Dabar daugelis jaučiasi atsakingi už vykstančius dalykus. Dėl to kartais atsitinka keistos, kartais literatūrinės situacijos.

Prieš kelias naktis prie Vakarų ir Rytų meno muziejaus Tereščenkovskojos gatvėje atėjo „liaudies savigynos“ būrys ir pareikalavo oficialios muziejaus apsaugos perduoti objektą jų globon. Apsauga atsisakė. Konfliktas buvo numalšintas tik tada, kai trečią valandą nakties pasirodė dar du automobiliai „Euromaidano“ atstovų. Manau, kad panašių pavyzdžių šiomis dienomis visoje šalyje galima būtų rasti dešimtis, jei ne šimtus.

Anksčiau ar vėliau visi ukrainietiškos eurorevoliucijos dalyviai grįš pas šeimas, į darbus, į taikų gyvenimą. Tačiau tai neįvyks tol, kol ant ukrainietiškos žemės stovės rusiška kariuomenė. Dabar stabilizacija ir taika šalyje priklauso ne nuo Rusijos buvimo, kaip norima parodyti Kremliuje, bet nuo jos nebuvimo.

A. Kurkovas – žinomas Ukrainos rašytojas ir kinematografininkas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...