captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Jei ne britai, Europoje nebūtų demokratijos

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – dėmesys Europos Sąjungos vidaus reikalams. Apie Angelos Merkel vizitą ketvirtadienį Londone komentarą parašęs Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ korespondentas Jochenas Spengleris teigė, kad kanclerė „ko gero, britų politikų ir žurnalistų lūkesčius bus nuvylusi. Bet kitaip ir būti negalėjo, nes šitie lūkesčiai ir taip jau buvo gerokai pertempti“.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – dėmesys Europos Sąjungos vidaus reikalams. Apie Angelos Merkel vizitą ketvirtadienį Londone komentarą parašęs Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ korespondentas Jochenas Spengleris teigė, kad kanclerė „ko gero, britų politikų ir žurnalistų lūkesčius bus nuvylusi. Bet kitaip ir būti negalėjo, nes šitie lūkesčiai ir taip jau buvo gerokai pertempti“.

Štai dienraštis „Spectator“ rašė, kad „tik Angela Mergel gali Davidą Cameroną išgelbėti“. O, pasak Londono „Times`o“, „nuo to laiko, kai feldmaršalas Blücheris išgelbėjo Velingtono kunigaikščio kailį Vaterlo mūšyje, tokių didelių lūkesčių dėl Vokietijos pagalbos Didžiajai Britanijai dar nebuvo“.

„Matuojant pagal tai „Europos karalienė“ lūkesčių nepateisino. Ji britų ministrui pirmininkui konkrečiai nepatvirtino, kokius dalykus Europos Sąjungoje būtų galima reformuoti“, – rašė J. Spengleris.

„O vis dėlto Vokietijos kanclerė pasakė išskirtinai gerą kalbą. Ne tik dėl to, kad ji šalia viso rimtumo dar pažėrė ir gerą saiką humoro bei asmeninių anekdotėlių, – tai čia itin vertinama, – bet ir dėl to, kad ji nepaliko jokių abejonių dėl tam tikrų fundamentalių principų ir užtat į vėžes grąžino šiaip jau Europos Sąjungai gana priešiškus debatus Jungtinėje Karalystėje.

Tas, kas nori Europos Sąjungą pakeisti, ir tą daryti gerų priežasčių tikrai yra, turėtų pirmiausia pareikšti jai pritarimą – šitai kanclerė Vestminsterio rūmuose labai aiškiai ir blaiviai nurodė, nors įsakmiai to ir nereikalavo.  

O esminis klausimas yra toks: ar išvis norime šitos Europos Sąjungos, ar norime gilinti šį 28 šalių bendradarbiavimą – ar, priešingai, viso to nenorime?

Tam, kad į šį klausimą atsakytume: „taip, norime“, net nereikia ekskursijos į istoriją, nereikia prisiminti, kaip po dviejų pasaulinio karų Europos susivienijimas įžiebė taikos židinį.

Užtenka, kad daugeliui Europos Sąjunga šiandien yra būtinas ir tinkamas Europos atsakymas į globalizacijos iššūkius. Ar klausimas suktųsi apie demokratiją, aplinkos saugojimą, socialinį teisingumą ar duomenų apsaugą, apie ūkio augimą ar konkurencingumą – veikdamos kartu Europos Sąjungos valstybės visa tai išspręs geriau, davė suprasti kanclerė. Jeigu esi, kaip Angela Merkel, įsitikinęs pozityviu Europos Sąjungos vaidmeniu, tuomet logiška, kad norėsi Europos Sąjungą ateičiai stiprinti, bet ne silpninti.

Tačiau, – tęsia Vokietijos radijo komentatorius J. Spengleris, – britų premjeras D. Cameronas turi priešingų planų. Iš jo negirdėti jokių principinių pasisakymų už Europos Sąjungą. Dauguma jo neaiškių vizijų dėl reformos – konkrečiai jis dar nėra pateikęs nė vienos – Europos Sąjungą tik susilpnintų.

Neatsitiktinai jis pats save vadina Europos Sąjungos skeptiku. Jau keletą metų jis leidžiasi būti varomas savo konservatyviosios partijos Europai priešiško sparno.

Pažymėtina tai, kad ketvirtadienį Vestminsteryje kanclerė sakė, jog ji nori, kad stipri Didžioji Britanija Europos Sąjungoje laikytųsi ir joje išliktų – ne paskutinėje vietoje dėl to, kad kartu padėtų įvesti būtinus pokyčius.

O D. Cameronas, priešingai, pabrėžė, jog Didžioji Britanija pasiliks tik jau pasikeitusioje Europos Sąjungoje.

Tačiau užuot padariusi nuolaidų euroskeptiškajam ministrui pirmininkui, kuris gal jau 2015-aisiais nebebus perrinktas, Berlyno kanclerė britų tautai išvardijo Europos privalumus. Ir gerai padarė!“, – baigė savo komentarą Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ jo korespondentas Londone  J. Spengleris.

Pasak Pietų Vokietijos dienraščio „Süddeutsche“, „Vokietijos kanclerė britų politikai paruošusi du pranešimus: pirma, Didžioji Britanija Europai priklauso, nes šios demokratiškosios Europos be britų išvis nebūtų. O antra, Europa plėtosis tik žingsnis po žingsnio, bet ne didžiuliais šuoliais“.

„Taigi, kas abejoja dėl Didžiosios Britanijos vietos Europos Sąjungoje, tas nesupranta istorijos. O kas, kaip britų premjeras Davidas Cameronas, iš Europos Sąjungos tikisi herakliškų reformos, įskaitant sutarties pakeitimą, pastangų, tas nesupranta Europos Sąjungos“, – rašė Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis.

Stokholmo dienraščio „Svenska Dagbladet“ nuomone, „A. Merkel stengsis iš paskutiniųjų, kad išlaikytų Didžiąją Britaniją Europos Sąjungoje, nes tai naudinga Vokietijai. Juk alternatyva yra pečių suglaudimas su Prancūzija“.

„Tačiau šios sugebėjimas prisiimti atsakomybę yra stipriai ribotas, jeigu ir toliau smuks Prancūzijos ūkis, dar daugiau verslo ir pramonės žmonių bėgs iš šalies, o prezidentas F. Hollande`as pasirodys veiklesnis naktimis nei per dieną“, – rašė su aliuzijomis į Prancūzijos vadovo meilės gyvenimą Švedijos sostinės laikraštis.

Pasak Briuselio dienraščio „Standaard“, „premjeras D. Cameronas norėtų, be kita ko, apriboti laisvą žmonių kėlimąsi Europos Sąjungos viduje tam, kad suvaldytų vadinamąjį „socialinį turizmą“ iš vargingesnių Europos Sąjungos šalių. Tačiau tam pasiūlymui Europos Komisija jau griežtai pasipriešino.

A. Merkel sakė šiuos rūpesčius suprantanti, tačiau teigė, jog tai dalykai, kuriuos galima reguliuoti ir per atskirų valstybių įstatymus. Ir ji norėtų pakoreguoti Europos sutartį, bet čia jai visų pirma rūpi stiprinti ir geriau įgyvendinti Europos ūkio politiką, kad būtų galima išvengti euro krizės pasikartojimo“.

O Hamburge ir Berlyne leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“, girdamas Britaniją, priminė, jog „Europos sutartis buvo žlugusi ne dėl britų, o dėl prancūzų ir olandų. Lisabonos darbotvarkę inicijavo premjeras Tony Blairas. Europos vyriausioji diplomatė yra britė, Europos Tarybos pirmininko patarėjas yra britas ir Briuselio koridoriuose visur girdėti anglų kalba“.

„Didžiosios Britanijos klimato kaitos tikslai yra ambicingesni nei Europos Sąjungos. Ir jokia valstybė neįgyvendina ES direktyvų greičiau. Trumpai sakant, britai yra geri europiečiai“, – darė išvadą Vokietijos nacionalinis dienraštis.

Pačios Britanijos laikraščiai apie A. Merkel kalbą britų parlamente pasisakė nevienodai. Dienraštis „Daily Mail“ jos kalbos formatą ir toną prilygino „pranešimams per garsiakalbį Pocdamo pagrindinėje traukinių stotyje, o turinys buvęs „toks pat stangrus kaip ir vokiškos odinės kelnės“.

Šis laikraštis, kaip ir nemažiau bulvarinis dienraštis „Sun“, nepatenkintas, kad A. Merkel nepažadėjo D. Cameronui stiprios paramos dėl apribojimų įvedimo laisvam žmonių kėlimuisi, nes pastarojo laikraščio žodžiais, „imigracija į Jungtinę Karalystę jau vyksta nekontroliuojamai“.

Tačiau Londono „Times“ pagyrė Vokietijos kanclerę, kad ši „įvardijo  judėjimo laisvę kaip lemiamą Europos Sąjungos laimėjimą. Iš tiesų tai būtų žingsnis atgal ir kvaila laisvą darbininkų judėjimą vėl apriboti. A. Merkel žodžiuose yra tiesos. D. Cameronas tą laisvą judėjimą turi išsaugoti ir tuo pačiu kiek galima mažinti jo kainą“.

O kairiųjų dienraštis „Guardian“ priminė, jog Europos Sąjungai nedera pamiršti socialinio aspekto, be to, žmogaus gerovės paisančio socialinės rinkos ūkio sąvoką pokaryje juk įvedė Vokietija.

Užsienio spaudos apžvalga transliuojama per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...