captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Ar VRK vaidinama referendumo komedija – tik iš kvailumo?

Užsitęsusi komedija su referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo pratęsta pirmadienį. Ir dar kaip pratęsta. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) surengė tiesiog neįtikėtiną teisinei valstybei cirką – su dviem balsavimais ir dviem priešingomis išvadomis.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Užsitęsusi komedija su referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo pratęsta pirmadienį. Ir dar kaip pratęsta. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) surengė tiesiog neįtikėtiną teisinei valstybei cirką – su dviem balsavimais ir dviem priešingomis išvadomis.

Iš pradžių VRK nepritarė, kad būtų surengtas referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nors referendumo rengėjai ir pristatė būtinus referendumui 300 000 parašų. Po kiek laiko balsavo antrą kartą. Šįkart referendumui jau buvo pritarta.

Pirmą kartą balsuojant net 7 VRK nariai susilaikė, vienas buvo prieš, o 6 balsavo už tai, kad referendumas gali vykti. Antrą kartą balsuojant 12 jau buvo „už“, o 3 „prieš“.

Ką galima pasakyti po tokio „praregėjimo“? Viena iš dviejų: arba dauguma VRK narių yra nesavarankiški, arba VRK nariai yra tokie begalviai, kad jų ne tik į rinkimų komisiją, bet kiaulių šerti negalima leisti.

Apskritai, jei VRK būtų ramiai leidusi surengti referendumą, visi jį jau seniai būtų užmiršę. Viena yra pasirašyti gatvėje ar tarpdury, kai egzaltuota tautininkė krenta epilepsijos ištikta dėl išparduodamos Lietuvos, visai kas kita – atnešti užpakalį prie balsadėžės. Bent pusei lietuvių ateiti balsuoti yra daug sunkesnis žygis, nei Vytautui Didžiajam buvo laimėti Žalgirio mūšį.

Iki referendumo paskelbimo politikai, turintys supratimą, iš ko laikosi Lietuvos žemės ūkis ir apskritai mūsų ekonomika – o abu jie laikosi ant Europos Sąjungos pinigų – turėjo gerą progą patylėti ir padirbėti aiškindamiesi, kodėl net 300 tūkst. žmonių pasirašė po referendumu.

Norint sėkmingai dirbti politinį darbą, reikia žinoti, su kuo dirbti. Didelė klaida manyti, kad referendumo siekė tik latifundininkai ir tautininkai. Šios dvi grupės yra per smulkios, jų tikslai aiškūs, o jų nuomonės nepakeisi, net jei kuolą ant galvos tašysi. Todėl ką nors aiškinti jiems nėra protinga.

Tačiau tarp pasirašiusiųjų yra ir tokių, kurie neturi ir neturėjo nė aro žemės. Taip pat tokių, kurie norėjo dirbti žemę, bet karbauskiai juos nuvarė nuo žemės. Pasirašinėjo ir naujieji kairieji, ir žalieji. Pasirašė ir tokie, kurie pasiųsti šieno ravėti, ten ir nueitų, nes pievos nėra matę. Dalis pasirašė iš keršto valdžiai. Ir turbūt tarp jų yra labai daug žmonių, kuriuos parašų rinkėjai tiesiog prigavo.

Tai štai su dauguma šių žmonių įmanomas dialogas, kurio galimybė po VRK cirkų ir politikų įžeidinėjimų – tą reikia pripažinti – gerokai sumažėjo.

Jei VRK, socialdemokratai ir konservatoriai būtų parodę nors kiek kantrybės, daugumai šių žmonių būtų pakakę, kad valdžia paskelbtų sąrašus, kam Lietuvoje priklauso geriausia žemė. Maždaug 10 proc. stambiųjų žemvaldžių – buvusi kolchozų nomenklatūra ir jų vaikai – valdo 80 proc. žemių. R. Karbauskis turi net 28 tūkst. ha, „Agrovil“ – 12 000 ha ir t.t.

Vyriausybės uždavinys turėjo būti kuklus – sudaryti rajonų žemvaldžių dešimtukus, paskelbti jų pavardes su nuotraukomis spaudoje ir prieš referendumą dar atnešti kiekvienam piliečiui į namus. Referendumas būtų be šansų.

Tai dar įmanoma. Tiesa, po begalvio VRK elgesio ir bukumo, kurį tiek kairieji, tiek dešinieji parodė šaudydami į dar nepakabintą referendumo taikinį, tai padaryti bus sunkiau.

Ką apskritai nuveikė valdžia, kad savininkas galėtų laisvai disponuoti savo turtu – žeme?

Atvirai kalbant, nieko. Konservatoriai šį sprendimą tik atidėliojo. Kairieji apskritai talkino stambiesiems žemvaldžiams, įtvirtindami naujųjų dvarininkų viršenybę prieš kitus piliečius. Antai nuspręsta, kad visi, kurie nuo šįmet įsigis žemės, negalės jos turėti daugiau nei 500 hektarų. Tačiau tokiems, kaip R. Karbauskis, tai negalioja. Ar tai ne piliečių lygybės prieš įstatymą pažeidimas?

Dėl neprotingo tiesioginės tautos sprendimų priėmimo teisės neigimo moralinė persvara dabar yra pusėje tų, kurie siekia atmesti Lietuvą dešimčia metų atgal – į pilką zoną tarp Vakarų ir Rytų, kurią kontroliuos V. Putino sėbrai.

Jau vien už tai VRK nariams ir daugeliui apie referendumą kaip principinį blogį tarškėjusių politikų derėtų nagus nukapoti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...