captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vygantas Vareikis. Referendumas ir kitos istorijos

Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kuris formaliai lyg ir turėtų įvykti, o pagal kai kurias konstitucinės teisės žinovų interpretacijas prieštarautų 2004 metų stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, kuo toliau, tuo labiau kelia aistras.

Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kuris formaliai lyg ir turėtų įvykti, o pagal kai kurias konstitucinės teisės žinovų interpretacijas prieštarautų 2004 metų stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, kuo toliau, tuo labiau kelia aistras.

Kol kas palikime visus tuos svarstymus, ar galima parduoti protėvių ir senelių žemę užsieniečiams, ar žemės pardavimas kelia grėsmę tautos identitetui ir ar žemė yra susijusi su tautiškumo ir lietuvybės išsaugojimu.

Beje, po 1990 metų atgautos žemės perkėlimas kur nors link pajūrio, Palangos ar šalia Neries regioninio parko, pasirodo, su lietuvio identiteto savivoka buvo menkai susijęs.

Su tuo žemės kilnojimu, kuriuo, anot lietuvių tautos klasiko Mairono, pasinaudojo „gudrūs ir į žmones išėję draugai“, ir buvo pradėtas tas teisinio nihilizmo ir neteisybės ratas, kurie rieda toliau. Pasirodė, kad su tėvų ir protėvių žeme kokiame nors nederlingame Lazdijų rajone sieja silpnesnis dvasinis ryšys negu su dar labiau nederlingu sklypu prie Karklės ar Palangos.

Man ši referendumo istorija yra dar vienas Lietuvos politinio elito bejėgiškumo ir negebėjimo greitai reaguoti į iškylančias problemas įrodymas. Ir nesvarbu, ar tai būtų brazauskiško auklėjimo socialdemokratai, saviškius į postus kažkada sustatę auksaburniai liberalai, ar beveik vien grėsmes iš Rytų įžvelgiantys nervingieji konservatoriai.

Referendumo iniciatoriai suformavo klausimus ir pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Komisija klausimus patvirtino, išdalino parašų rinkimo lapus, organizatoriai surinko reikiamą parašų kiekį, o tada, vajėzau, ir paaiškėjo, jog šis referendumas gali prieštarauti Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai.

Tai kur anksčiau buvo iš teisininkų sudaryta VRK su nuo 1994 metų nepakeičiamuoju pirmininku Zenonu Vaigausku, „Lietuvos komjaunimo, partiniu bei politiniu veikėju“, kaip rašo visažinė „Vikipedija“, kuris paskutiniuoju momentu nutarė nesidalinti atsakomybe?

Iškilus realiai referendumo realizavimo grėsmei, buvęs žemės ūkio ministras konservatorių vyriausybėje prabilo apie galimybės įvesti daugiau saugiklių dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Čia vėl kyla klausimas – o kur jūs buvote anksčiau?

Dabar parašai surinkti, klausimai suformuoti ir referendumo organizatoriai, tarp kurių, beje, yra visokių asmenybių, kaip plytą numetančių žodį TAUTA, pagrįstai reikalauja realizuoti daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių valią. Kitaip kam tos visos kalbos apie demokratinį sprendimų priėmimo kelią ir suverenias tautos teises. Anksčiau reikėjo galvoti.

Kaip ir dėl lenkiškų gatvių pavadinimo klausimo. Nuo ko prasidėjo Maidanas Ukrainoje? Ne tik nuo istorinių ir geopolitinių skirtumų išryškinimo, bet ir todėl, kad arogantiški ir vien savo interesų žiūrintys politikai sukėlė visuotinę gyventojų neapykantą. Maidano pamokos yra svarbios ne tik Rusijai.

O kaip tos vis atsinaujinančios kalbos dėl tiesioginių merų rinkimų? Visos partijos prieš daug metų pasisakė už tiesioginius merų rinkimus ir visos partijos nuolat nukėlinėja šio sprendimo priėmimą, argumentuodamos, kad nėra nustatytos mero ir Tarybos kompetencijos ir įgaliojimai. Ir taip jau daug metų. Nors reikalas atrodytų paprastas. Lyg ir suverenitetas priklausytų tautai, tad Lietuvos savivaldybių gyventojai turėtų įgyti teisę plačiau išreikšti savo teises, bet ne – politikai bijo, jog ne tuos išrinks, ne tos partijos atstovai įgys valdžią mieste ar rajone, ir tada jau bus bėdos... 

Dažnai pakalbama apie mus aplenkusius estus, kurie išrado „Skype`ą“, įsivedė eurą ir balsavimą internetu, o toks žingsnis gal kokiu ketvirtadaliu padidintų Lietuvos rinkėjų skaičių, tad ir didesnė Tautos dalis, taip sakant, galėtų pareikšti savo politinę valią. Politikai kažką murma apie galimybę paveikti rinkėjus, bet man atrodo, kad rinkėjus galima greičiau paveikti stipraus alaus buteliu kokiame bažnytkaimyje, o ne internetinę bankinę prieigą turinčius piliečius, kurie moka surinkti skaičius.

Tiesa, anksčiau jau minėtai VRK, tokio pirmininko vadovaujamai, prie internetinio balsavimo sistemos pereiti gali būti perdaug sudėtinga.

Tad Lietuvos problema yra neefektyvi politinė sistema, pasenę administratoriai bei politiniai lyderiai, neturintys nei valios, nei idėjų. Tie patys vardai, tie patys veidai, tos pačios kalbos.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...