captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bus blogiau ir Europos vidury?

Žolinių savaitę Vakarų laikraščių komentaruose vyravo ne vasaros džiaugsmai sumišai su kai kur pasitaikančiomis sezono stichijomis, miškų gaisrais, bet visų pirma dideli ekonominiai rūpesčiai, kurie kol kas mažiausiai jaudino vokiečius, bet, deja, tik – kol kas. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Žolinių savaitę Vakarų laikraščių komentaruose vyravo ne vasaros džiaugsmai sumišai su kai kur pasitaikančiomis sezono stichijomis, miškų gaisrais, bet visų pirma dideli ekonominiai rūpesčiai, kurie kol kas mažiausiai jaudino vokiečius, bet, deja, tik – kol kas.

Štai pietvakarių Vokietijos Freiburge leidžiamas dienraštis „Badische“ dar džiaugėsi, jog „ketvirtyje tarp balandžio pradžios ir birželio pabaigos Vokietijos ekonomika paaugo net trimis dešimtadaliais procento daugiau nei prieš tai buvusį metų ketvirtį. Tai geras rezultatas, ypač pažvelgus į tai, kas darosi aplink Vokietiją“.

Freiburgo laikraščio optimizmas nenuslūgtų ir tuo atveju, „jeigu kitą ketvirtį ekonomika šiek tiek susitrauktų“.

Panašaus optimizmo apimtas ir Frankfurto prie Oderio dienraštis „Märkische Oderzeitung“. „Ar stiklinė pusiau pilna, ar pusiau tuščia?“ – klausia jis ir atsako:

„Taip, Vokietijos ūkio augimas sulėtėjo. Tačiau visur Europos Sąjungoje viešpatauja krizė. Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija susitraukia. Todėl Vokietijos stiklinė užtikrintai pusiau pilna. Ir tai nuostabu.

Juk Vokietijos ūkis lemiamai gyvuoja iš eksporto, kuris didžia dalimi siunčiamas į krizės krečiamą Europos Sąjungą. Tačiau pirkėjai kitur gali tai išlyginti – Azijoje, taip pat ir Pietų Amerikoje bei Rusijoje paklausa vokiškoms prekėms labai didelė“, – aiškino rytinės Vokietijos dienraštis.
Hamburge ir Berlyne išeinantis dienraštis „Welt“ ragino per daug nesidžiaugti: nors „Vokietijos ūkis pirmojoje metų pusėje išaugo daugiau nei tikėtasi, ši išimtinė konjunktūra vargu ar laikysis per antrąjį pusmetį. Per daug jau euro krizė slegia ekonomiką.

Mažesnis augimas reiškia mažiau pirkimų pardavimų įmonėms, mažesnes mokesčių įplaukas ir mažesnę gerovę – Vokietijoje, Europoje, plačiajame pasaulyje apskritai.

Mūsų šalies galingoji darbo rinka kol kas šituos nepriteklius uždengia. Tačiau kitų šalių ekonomikose jie jaučiami stipriau ir todėl nepaprastai skausmingi. Neįvykęs daugelyje šalių ūkio augimas yra didžioji krizės kaina“, – rašė šiaurės Vokietijos laikraštis. 

Pasak Osnabriuko miesto dienraščio „Neue Osnabrücker“, „euro zona grimzta į nuosmukį. Kol kas plačiai išsikerojusi Vokietijos ekonomika dar laikosi virš vandens, tačiau pirmieji ženklai, kaip antai smunkanti plieno produkcija, rodo konjunktūrą silpnėjant.

Be to, didėja tikimybė, kad Graikija išstos iš euro zonos. Dėl augančios masinės bedarbystės ta šalis vis labiau primena Vokietiją Veimaro laikais. Ispanijoje ir Italijoje aštrėja krizė, o tai, kad Prancūzija stagnuoja, yra aliarmo skambutis. Visa Europa baiminasi domino efekto“. 

Madrido dienraštis „Pais“ taip pat rašė, jog „kuklaus ūkio paaugimo Vokietijoje neužtenka, kad kompensuotų sumažėjimą, kurį patyrė visos radikaliai taupyti priverstos šalys. Kol kas čia niekas nepasikeis. Vokietija ir kitos taupymo ideologijai įsipareigojusios valstybės verčia kitus mokėti  netinkamos politikos kainą.

Geležinė biudžeto sanavimo strategija Vokietijai atnešė tam tikrų privalumų, nes Vokietija galėjo daugiau eksportuoti ir prisivilioti kapitalo iš kitų šalių. Tačiau tai ekonomiką išveda iš pusiausvyros. Dabar tokioms šalims kaip Prancūzija arba Suomija gresia pavojus mokėti kainą už recesiją Ispanijoje ir Italijoje“, – teigė Ispanijos sostinės dienraštis.

Niurnbergo laikraštis „Nürnberger Nachrichten“ rašė, jog „tai, ar ir mes krisime į duobę, priklauso pirmiausiai nuo to, ar politikai pagaliau susitvarkys su skolų krize euro zonoje. Tai ir yra esminis dalykas.

Jeigu ponios ir ponai Berlyne, Paryžiuje, Romoje, Madride neatliks savo darbo, euro zona iširs ir kortos bus maišomos iš naujo. Tada Vokietijos ekonomika kiekvienu atveju atsitūps pralaimėjusiųjų pusėje“, – rūsčiai prognozavo Niurnbergo dienraštis.

Panašiai pasisakė ir Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“. Jo žodžiais, „tai, ko dauguma ekonomistų tikėjosi, dabar naujausiais duomenimis oficialiai patvirtinta: Europos ekonomika traukiasi, ir jai gresia nusmukti į atkaklią recesiją. Tačiau turbulencijos euro zonoje akivaizdoje šis ūkio silpnumas nestebina.

Jau ir vėl atsiveria didelė praraja tarp „sveikų“, palyginti solidžius valstybinius finansus turinčių valstybių Europos šiaurėje ir viduryje, ir „paliegusių“ valstybių Europos pietuose.

Nėra kitos veiksmingos alternatyvos kaip tik laikytis taupymo kurso, kuris kartu su reformos priemonėmis turėtų ilgesniam laikui sustiprinti nacionalinių ekonomikų pajėgumą konkuruoti. 

Tačiau šitas kelias yra ilgas, sunkus ir skausmingas, ir prielaidų pasitikėjimui bent trumpalaikėje perspektyvoje beveik nėra.“  

Apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...