captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Europa – skani ar skylėta kaip šveicarų sūris?

Šveicarai praėjusio sekmadienio referendume mažyte balsų dauguma pritarė siūlymui riboti svetimšalių atsikėlimą į Šveicariją pastoviam gyvenimui. Už siūlymą agitavo tik viena politinė partija – visos kitos, kaip ir vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų vadovai, jam priešinosi. Neigiamai atsiliepė ir kitų Europos šalių politikai, tačiau būta ir pozityvių reakcijų.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Šveicarai praėjusio sekmadienio referendume mažyte balsų dauguma pritarė siūlymui riboti svetimšalių atsikėlimą į Šveicariją pastoviam gyvenimui. Už siūlymą agitavo tik viena politinė partija – visos kitos, kaip ir vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų vadovai, jam priešinosi. Neigiamai atsiliepė ir kitų Europos šalių politikai, tačiau būta ir pozityvių reakcijų. 

Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, „Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent Fabius referendumo rezultatą pavadino blogomis naujienomis ir Europos Sąjungai, ir pačiai Šveicarijai. Jei Šveicarija izoliuosis, tai, girdi, jai bus ekonominių pasekmių.

Europos Komisija paskelbė pradėsianti įvertinti padarinius santykiams tarp Europos Sąjungos ir Šveicarijos. Tačiau Vokietijos liberalų grupės Europos Parlamente pirmininkas Alexanderis Grafas Lambsdorffas ragino  nereaguoti paniškai. Neturi būti siekiama iš karto dabar atšaukti visus dvišalius susitarimus tarp ES ir Šveicarijos.

Šveicarų referendumo rezultatas ir Vokietijoje sukėlė debatus dėl planingo naujų gyventojų priėmimo. Eurokritiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ vadovas Berndas Lucke reikalavo sukurti  teisinį imigracijos Vokietijon mechanizmą, kuris atsižvelgtų į imigrantų kvalifikacijas ir sugebėjimą integruotis ir kuris veiksmingai užkirstų kelią imigracijai, kurios vienintelis motyvas – naudojimasis Vokietijos socialinėmis sistemomis.

„Tuo tikslu būtų galima reikalui esant surengti ir referendumus“, – pranešė Berndo Luckes mintį Vokietijos radijas.

Pasak dešiniųjų liberalų dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, „referendumai, kurie nukreipti prieš imigraciją, gali beveik visur Europoje tikėtis didelio pritarimo. Šveicarijos liaudies partijai pagelbėjo tai, jog žiniasklaida svetimšalius beveik visada sieja su nepageidaujamais reiškiniais“.

„Žiūrėjimas į nusikaltimų statistiką, į piktnaudžiavimą socialinėmis lengvatomis ir politinio prieglobsčio prašančiųjų skaičius stiprina baimę, kad šalį pamažu užplūsta svetimieji.

Vyriausybei, politinėms partijoms (išskyrus liaudies partiją) ir darbdavių bei profsąjungų atstovams referendumo rezultatas yra didžiausias pralaimėjimas po Šveicarijos narystės Europos ekonominėje erdvėje atmetimo 1992–aisisais”, – rašė Frankfurto „Allgemeine“. 

Anot Berlyne ir Hamburge leidžiamo dienraščio „Welt“, „vokiškai kalbanti Šveicarijos dalis aiškiai pasisakė už naujų gyventojų įsileidimo ribojimus, o prancūziškai kalbančioji balsavo prieš ribojimus“.

„Dabar Šveicarija turės iš naujo pateisinti savo artumą Europos Sąjungai. Šveicarijos liaudies partija turės išmokti, kaip sunku pozityviuosius dvišalių sutarčių su Briuseliu aspektus atskirti nuo nemėgstamųjų.

Užtat ji dabar turės pasirūpinti, kad šita polemiškai išsikovota pergalė nevirstų Šveicarijos ūkio stebuklo pabaigos pradžia”, – rašė nacionalinis Vokietijos dienraštis. 

Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ nuomone, šveicarų referendumas – „primityvus ir atžagareiviškas: juk jie negali tikėtis, kad kiti europiečiai ir toliau jiems atvers sienas jų gaminiams ir paslaugoms, kol jie patys savo atvirumą riboja pagal savo užgaidas“.

„Seniau jau Šveicarija išsirenka razinas. Turtingus vokiečius šveicarų bankai priima išskėstomis rankomis, bet kai reikia europietiškame kontekste žaisti pagal bendras taisykles ar net parodyti solidarumo, tai Šveicarija nuolatos pabrėžia savo nepriklausymą Europos Sąjungai ir tolimumą nuo Europos institucijų“, – skundėsi Hanoverio laikraštis.

Pasak Veimare leidžiamo „Thuringer Landeszeitungo“, „už savo turtingumą Šveicarija gali ne paskutinėje vietoje dėkoti savo gerais ryšiais susagstytai ekonomikai“.

„Tačiau valstybė, kuri nori užsklęsti savo sienas, kenkia savo pačios globaliai veikiančioms bendrovėms, kurioms būtinai reikia darbuortojų iš užsienio. O tai provokuoja ir ES sankcijas”, – priminė  Tiuringijos laikraštis.

Tačiau Miunchene leidžiamas dienraštis „Suddeutsche“ įspėjo, jog „laisvo judėjimo kritikos negalima automatiškai laikyti priešiškumu svetimšaliams. Į imigraciją čia greičiau žiūrima kaip į simptomą bendro nejaukumo, kylančio dėl proceso, gresiančio tapti nevaldomu. Tai ribų nežinantis augimas, duodantis daugiau minusų nei pliusų.

Aišku, užsieniečiai Šveicarijoje prisideda prie bendrojo vidaus produkto, tačiau konkrečiai daug naudos iš to šveicarų pilietis nemato“.

„Gal keletą frankų daugiau per metus jis piniginėje ir turi, tačiau tai jam kainuoja prarastą gyvenimo kokybę – laisvų butų stygiaus, perpildytų traukinių, kamščių keliuose pavidalu.

O tai tik mažmožiai palyginus su rūpesčiu dėl darbo vietos. Užsienio darbininkai spaudžia žemyn algas, nes įmonės gali semtis darbo jėgos iš 500 milijonų Europos Sąjungos piliečių rezervuaro“, – rašė Pietų Vokietijos dienraštis.

Sarbriukeno „Zeitungas“ taip pat pažymėjo, jog „vis dėlto aštuonių milijonų gyventojų valstybė kasmet turti priimti 80 tūkstančių papildomų žmonių srautą. Iš viso beveik ketvirtadalis Šveicarijos gyventojų yra svetimšaliai – tai kone tris kartus daugiau nei Vokietijoje“.

Ciuricho dienraštis „Tages–Anzeiger“ tarp motyvų, dėl kurių „labai nežymi rinkėjų dauguma nori imigraciją Šveicarijon suvaržyti“, taip pat nurodė „kamščius miesto gatvėse, kylančias nuomas už gyvenamąjį plotą ir beprotiškai viską užgožiančias statybas“. 

Tačiau laikraštis suabejojo, ar kaltę už visa tai galima suversti imigrantams.

Pasak Madrido dienraščio „Mundo“, „Šveicarijos žingsnis riboti darbuotojų iš Europos Sąjungos atsikraustymą Šveicarijon yra žingsnis atgal. Kasmetinių kvotų imigrantams nustatymas ir reikalavimas, jog priimant į darbą pirmenybė būtų teikiama Šveicarijos, o ne užsienio šalies piliečiams, pažeidžia dvišalius Šveicarijos susitarimus su Europos Sąjunga ir traktuoja ES piliečius vienodai su jai nepriklausančių šalių piliečiais“.

„Todėl Briuselis turėtų imtis diplomatinių veiksmų, kad šitą nesąmonę sustabdytų“, – rašė konservatyvus Ispanijos dienraštis. 

Pietų Švedijos dienraštis „Sydsvenskan“ referendumo rezultatą pavadino „skylėtu kaip šveicariškas sūris“ ir ragino „Europos Sąjungą nepalikti jokių abejonių, kad laisvas žmonių judėjimas yra ES struktūros ir bendrų vertybių vienas iš pamatų“.

„Visai nepriimtina tai, kad Šveicarija griežtas kvotas įveda ne tik azylio ieškantiesiems, bet ir ES piliečiams, tuo pačiu dar ir džiaugiasi privalumais sutartyse su Europos Sąjunga“, – teigė Malmės Švedijoje dienraštis.

Šveicarų nutarimą remdamas, Bazelio Šveicarijoje „Zeitungas“ rašė, jog tai, kad šveicarai pasirengę „susigyventi net su baisiausiomis pasekmėmis, jeigu ES atmestų dvišalius susitarimus, rodo, kiek daug žmonės šioje šalyje nukentėjo nuo imigracijos, ar tai tik savo vaizduotėje, ar ir realybėje“.

„Be to, mes negalime viso to, kas sudaro mūsų suverenumą, o čia priklauso ir migracijos politika, aukoti ant Europos integracijos altoriaus – vien dėl  kai kurių ekonomikos privalumų“, – rašė Bazelio laikraštis.

O Elzaso regiono Prancūzijoje dienraštis „L`Alsace“ rašė, jog kad ir nedidelė, bet „dauguma šveicarų garsiai pasakė tai, ką daugelis Europoje tyliai mąsto. Šveicarijoje, kaip ir kitur, didėja įgrisimas, kad Europa, matyt, nesugeba vėl ant kojų pastatyti ekonomiką ir sukontroliuoti migraciją“.

„Tai – labai blogas ženklas likus keturiems mėnesiams iki rinkimų į Europos parlamentą“, – rašė Prancūzijos regioninis laikraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...