captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Konservatorių ir liberalų kandidatės ideologinis ginklas – „Trumpas VKP (b) kursas“

Kas gero nutiko Lietuvoje per tuos penkerius metus, kai ją valdė Dalia Grybauskaitė? Pirmadienį į šį klausimą atsakė pati valstybės vadovė, nusprendusi siekti antrosios prezidento kadencijos.

Kas gero nutiko Lietuvoje per tuos penkerius metus, kai ją valdė Dalia Grybauskaitė? Pirmadienį į šį klausimą atsakė pati valstybės vadovė, nusprendusi siekti antrosios prezidento kadencijos.

Prezidentė pareiškė, kad per tą laiką valstybėje priviso gausybė priešų ir jie kaip tyčia dabar ima kelti galvas. Todėl ji, D. Grybauskaitė, turinti aukoti savo asmeninę ramybę, siekdama pratęsti buvimą prezidento poste.

Tiems, kurie negirdėjo jos kalbos ir atsisako patikėti, jog prezidentė galėjo taip kalbėti, nes taip būtų šovusi pati sau į koją, tenka priminti pažodžiui, ką kalbėjo valstybės vadovė.

„Lietuvai atsigaunant, aktyvėja ir mūsų valstybę griaunančios ir grobstančios jėgos. Tiek išorėje, tiek šalies viduje. Jos sėja destrukciją ir nepasitikėjimą Lietuva, stabdo svarbiausius valstybės raidai projektus, pamina demokratines ir konstitucines vertybes“, – sakė D. Grybauskaitė.

Vyresniojo amžiaus žmonės pasakys, kad tai jau kažkur girdėta. Kas tai?

Mintis apie priešų dauginimąsi geometrine progresija yra kone žodis žodin paimta iš „Trumpo VKP (b) kurso“. Socializmui vystantis ir stiprėjant, klasių kova aštrėja. Tai suformulavo komunistų diktatorius J. Stalinas. Ši mintis buvo kalte kalama į galvas Sovietų imperijos gyventojams tuo metu, kai SSRS vyko milijonų žmonių žudynės.

Laikai dabar kiti, Lietuva priklauso NATO ir Europos Sąjungai, bet vis tiek priešų skaičius nesuvaldomai auga?  Kaip suprasti tokius demokratinės, teisinės valstybės prezidentės žodžius prieš pat rinkimus?

„Trumpo VKP (b) kurso“ „išmintį“, kurią partškolos docentė, atrodo, yra taip gerai iškalusi, kad savo retorikoje gal net nesuvokdama naudoja ir dabar, regis, turėtume interpretuoti maždaug taip: kuo ilgiau Lietuvą valdys D. Grybauskaitė, tuo Lietuvoje bus daugiau valstybės priešų.

Taip yra tik todėl, kad visus tuos, kurie nors kartą kritiškai atsiliepė apie D. Grybauskaitę, susireikšminusi prezidentė laiko valstybės priešais.

Tačiau kas yra tie priešai? Atrodo, jei jau Lietuvoje knibždėte knibžda priešų, tauta turėtų teisę išgirsti bent jau jų vardus ir pavardes.

Tačiau D. Grybauskaitė ir vėl apdairiai neįvardijo nė vienos pavardės. Kodėl? Galvokite, ką norite. Tiksliau sakant, patys turite skelbti priešais visus tuos, kurie jums kuo nors nepatinka.

Bet tai neatsakinga? Taip, tokiu būdu Lietuvoje, panašiai, kaip ir J. Stalino imperijoje, kuriama įtarumo atmosfera, skaldama ir taip jau susiskaldžiusi tauta. Kodėl taip neatsakingai elgiasi valstybės vadovė?

Todėl, kad taip jai yra naudingiau. Jei prezidentė įvardytų valstybės priešų pavardes, jai tektų už savo žodžius atsakyti.

Tuo metu dabar, išgirdę apie kažkokius oligarchus, su kuriais penkerius metus kaip Don Kichotas kovėsi, bet jų taip nė vieno ne tik nenukovė, bet net ir neįvardijo D. Grybauskaitė, vietoj jos palikto daugtaškio kiekvienas iš jūsų įrašys savo nekenčiamo verslininko, politiko ar žurnalisto pavardę.

Kaip ten sako reklama: du – viename. Vietoj poros kitos likusių prezidentės kritikų – tūkstančiai menamų priešų.

Vietoj prezidento rinkimų diskusijos apie per penkerius metus ketvirčiu milijono išaugusį emigrantų skaičių ir tris kartus padidėjusią valstybės skolą ar nevykusią užsienio politiką, kai Lietuva susipyko net su savo sąjungininkėmis, prezidentė prieš save turės šimtus tūkstančių siaubo pilnų akių, nukreiptų į ją – vienintelę gelbėtoją, galinčią apsaugoti nuo baisių priešų.

Kai rinkimų kvaitulys praeis, ir po kurio laiko atsitokės paskutiniai griežtos eurokomisarės kerų apžavėti žmonės, o taip vis tiek kada nors įvyks, bus per vėlu svarstyti, kad tai pati prezidentė ir pūtė miglą apie priešų kohortas, didėjančias tiesiog proporcingai gerėjančiai Lietuvos ekonomikai.

Prezidentė mano, kad jos tikslas pateisina priemones. Bet apskritai  tauta turi tokį prezidentą, kokio nusipelnė. Šia prasme D. Grybauskaitė visada galės su aplombu kartoti savo mėgstamą frazę, kad „ji čia ne prie ko“. Ir ji bus visiškai teisi.     

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close