captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Kurčiųjų dialogas dėl Sirijos?

Šiuo metu pasaulio dėmesį kausto poslinkiai Ukrainoje ir prie derybų stalų Šveicarijoje. Kadangi Lietuvoje svarbiau mums istoriškai ir geografiškai artima Ukraina, kurios įvykius seka ištisa mūsų žurnalistų plejada, šią užsienio spaudos apžvalgą skirsime antrajai temai, nes ji taip pat svarbi.
ungtinių Tautų derybininkas Lakhdaras Brahimis. Reuters/Scanpix nuotr.
ungtinių Tautų derybininkas Lakhdaras Brahimis. Reuters/Scanpix nuotr.

Šiuo metu pasaulio dėmesį kausto poslinkiai Ukrainoje ir prie derybų stalų Šveicarijoje. Kadangi Lietuvoje svarbiau mums istoriškai ir geografiškai artima Ukraina, kurios įvykius seka ištisa mūsų žurnalistų plejada, šią užsienio spaudos apžvalgą skirsime antrajai temai, nes ji taip pat svarbi.

Trečiadienį Šveicarijos Montreux mieste prasidėjo Jungtinių Tautų palaikoma tarptautinė Sirijos taikos konferencija, apie kurią kaimyninės Austrijos dienraštis „Salzburger Nachrichten“ ketvirtadienį rašė, jog tai priklauso „prie kokčiausių dalykų, kuriuos tarptautinė politika gali pasiūlyti“.

Kodėl? Ogi todėl, kad „tik ką paviešinta tūkstančiai fotografijų, liudijančių Sirijos kalėjimuose vykstančius sistemingus žudymus ir kankinimus. Šalyje, žinomoje dėl savo tolerancijos, 130 tūkstančių žmonių negyvi ir savo vietos neranda milijonai bėglių.

Visa tai gerai dokumentuota, kaip retai kada būna karo nusikaltimų atveju. O ką daro pasaulis? Jis pasikviečia šios žudikų gaujos atstovus prie Ženevos ežero – ne, ne tam, kad juos suimtų, o tam, kad su jai derėtųsi!“, – piktinosi Zalcburgo dienraštis.

Penktadienį Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ bendradarbis Christophas Heinemannas panašia dvasia rašė, jog „Sirijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Basharas al-Jafaris pasakė įdomų dalyką. Taip, jo šalies kalėjimuose vyksta kankinimų, tačiau ne tiek daug, kiek tarptautinės organizacijos skelbia. Žodžiu, šiek tiek kankinimų pasitaiko, bet kas iš to?

Ogi labai daug! – teigė pasipiktinęs Vokietijos radijo žurnalistas, – šimtai tūkstančių sirijiečių dėl to leidosi bėgti iš namų, pirmiausia užsienio link į Turkiją, Iraną, Jordaniją ar Libaną“.

Pasak Londono dienraščio „Telegraph“, „karti tikrovė, deja, tokia, kad likęs pasaulis bei tikriausiai eiliniai Sirijos žmonės daug labiau išsiilgę  taikos, nei jos trokšta kariaujančios pusės, kurioms atstovaujama Montreux miestelyje  Šveicarijoje. Joms nuolaidos ir kompromisai, kurių reikia susitarimui, dar vis per daug skausmingos“.

Bogotos dienraštis „Tiempo“ susitikimą Šveicarijoje pavadino „kurčiųjų dialogu“ ir teigė, jog „seniai giedama Sirijos valdžios giesmelė, kad ji tik ginasi nuo tarptautinio terorizmo ir ypač nuo sąjūdžio „al-Qaeda“, prieštarauja Vakarų ir sukilėlių versijoms.

Pastariesiems viena iš būtinųjų sąlygų pereinamajai vyriausybei sudaryti yra tai, kad prezidentas Basharas al-Assadas atsisakytų galios“, – rašė Kolumbijos sostinės laikraštis.

Tačiau pasak Madrido dienraščio „Mundo“, „problema ta, kad Sirijos prezidentą saugo Maskva. Tad sprendimas užbaigti karą glūdi ne konferencijoje, kuri vyksta Šveicarijoje ir kurią globoja Jungtinės Tautos, bet tiktai susitarime, kurį privalo pasiekti Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – rašė Ispanijos sostinės laikraštis.

O Amano Jordanijoje anglakalbis dienraštis „Jordan Times“ pažymėjo, jog „vienintelė apčiuopiama pažanga trečiadienio susitikime buvo ta, kad Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas ir jo kolega, amerikietis Johnas Kerry, atrodo, sutarė dėl pagrindinių Sirijos konfliktų punktų.

Gal šitai išsilaikys ir toliau, kai konferencija persikels į Ženevą, kur derybos bus gilesnės ir tvarkingesnės“, – tikėjosi Jordanijos sostinės laikraštis.

Stambulo dienraštis „Yeni Safak“ apgailestavo, kad konferencijoje nėra Irano, „o jis turėjo būti pakviestas, patinka tai mums ar ne. Teheranas yra stipriai įsipareigojęs B. Assado pusėje. Kokių nors galimų nutarimų įgyvendinimas be Irano bus sunkus.

Kita vertus, kalti dėl to ir patys iraniečiai. Jie nepriėmė anksčiau suderėto Ženevos susitarimo, kuriame numatyta sudaryti pereinamojo laikotarpio vyriausybę be B. Assado“, – rašė Turkijos sostinės laikraštis.

Tai, kad Iranio nedalyvavimas konferencijoje „reiškią didelę tuštumą“, teigė pokalbyje su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“ ir Libano drūzų religinės bendruomenės vadovas Validas Džumblatas. Anot jo, „Iranas yra svarbus, jo reikšmė strateginė, ir jį laikyti už konferencijos ribų nieko neduoda, nes jis neišvengiamas dalyvis, su kuriuo turi būti deramasi“.

Klausiamas, ar Jungtinių Tautų generalinis sekretorius padarė klaidą, V. Džumblatas atsakė: „pirma jis paskelbė Iraną pakviesiąs, paskui jis tą atsiėmė. Aš savęs klausiu, kas ten su Jungtinėmis Tautomis dedasi. Manau, kad čia kažkas ne taip“.

V. Džumblatas taip pat apie skambinimą  „islamistinio pavojaus“ varpais sakė, jog „islamistinis pavojus yra Vakarų pretekstas tam, kad B. Assadas išsilaikytų valdžioje. Tą aš atmetu. Žinoma, islamistinių elementų yra, bet juos galima nustumti ir dabartinė opozicija gali perimti kontrolę.

Aišku, jeigu ji šalyje gaus viršų, jeigu nulems pereinamąją fazę ir jeigu ji kontroliuos kariuomenę.

Alternatyvą arba B. Assadas, arba islamistai, – ji naudojama pretekstu, – aš atmetu“, – sakė Vokietijos radijui arabiškųjų drūzų vadovas, kurio tėvą Kamalį nužudė B. Assado tėvas Hafizas.

Japonijos dienraštis „Manichi Shimbun“ rašė, jog „Vašingtonas turėtų perimti didesnį vadovaujamąjį vaidmenį. Negalima ignoruoti to, kad prezidento B. Obamos neapsisprendimas privedė prie būklės pablogėjimo. Antra vertus, ir Rusija turėtų permąstyti savo strategiją B. Assado režimą remti“, – teigė Tokijo dienraštis.

Anot Vengrijos dienraščio „Magyar Nemzet“, „Šveicarijoje Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministras Johnas Kerry Sirijos vyriausybei prikišo, kad ji savo pačios šalį padarė rezervuaru teroristams, kai iš tiesų tai amerikiečiai ir jų sąjungininkai rėmė sukilėlius.

Jei taip nebūtų, tai prezidentas B. Assadas būtų galėjęs valdyti toliau. Bet nors Sirija niekada nebuvo itin demokratiška valstybė, ji vis dėlto buvo valstybė, kuri funkcionavo“, – rašė Budapešto dienraštis.

Nuo savęs pridursime, kad tas paskutinis sakinys skamba labai naiviai. Vadinti Siriją ne „itin“ demokratiška yra per švelnu, o kaip valstybė ji „nebefunkcionuoja“ jau bent dvejus metus.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...