captcha

Jūsų klausimas priimtas

Libertas Klimka. Apie klimato kaitą ir orų spėjimus

Antradienį diena buvo jau beveik valanda ilgesnė už naktį. Žiema taip ir nespėjo įkyrėti, iki gyvo kaulo atsibosti. O šeštadienį pažymėsime pusiaužiemį.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Antradienį diena buvo jau beveik valanda ilgesnė už naktį. Žiema taip ir nespėjo įkyrėti, iki gyvo kaulo atsibosti. O šeštadienį pažymėsime pusiaužiemį.

Sausio 25-osios rytą galima paspėlioti, kokių orų toliau tikėtis.  Remiantis ne mokslinėmis prognozėmis, bet kaimo senolių išmintimi... Jei miške barsuko pripėduota – pavasaris bus vėlyvas. Mat buvo manoma, kad šis storulis išlenda iš savo žiemos migio prasivėdinti tik tada, kai apniukę. Nes saulė rytmetį jį išgąsdinanti jo paties šešėliu. Kas čia toks juodas šalia? Ant nugulėto šono barsukas ilgai nebemiegos, kartu ir pavasaris greit ateis. Pusiaužiemio senoviškas priežodis – „Meška ant kito šono verčiasi“.

O apskritai klimatologai yra pastebėję, kad metų sezonai XXI amžiuje kažkaip pasistūmėjo į priekį: rudenys šilti, Kalėdos – besniegės, žiemos – nelabai žiaurios, o pavasariai – vėlyvi. Tai – mūsų klimato juostoje – Europoje, o kitame pusrutulyje – atvirkščiai. Kas gi trikdo nusistovėjusius gamtos ritmus? Dažnai orų anomalijas bandoma aiškinti žmogaus ūkinės veiklos padariniais – antropogeninėmis priežastimis. Išties įvairūs technologiniai gamybos procesai teršia atmosferą, o raketų skrydžiai ardo apsauginį ozono sluoksnį. Tai gali turėti esminės įtakos šiltų ir šaltų oro masių judėjimui apie Žemės rutulį. Tačiau pasirodo, kad klimato „išdaigų” būta ir senovėje. Žemės klimato pokyčių priežastys įvairios ir sudėtingos. Jas sukelia taip pat Žemės gelmėse vykstantys procesai bei mūsų planetos priklausomybė nuo Saulės. Žemės istorijoje būta ilgų laikotarpių, sukausčiusių  ledynų šarvais tūkstantmečiams arba sukėlusių šilumos bangas, užliejusias žemynus pasauliniais tvanais.

Ciklonų ir anticiklonų kaitą gali trikdyti Saulėje vykstančių branduolinių reakcijų ypatumai. Mūsų žvaigždės aktyvumas kinta periodiškai, sustiprėdamas kas 11 metų ir pasireikšdamas tamsių dėmių bei baltų žybsnių gausa jos paviršiuje – fotosferoje. Neramios Saulės metais Žemėje siaučia magnetinės audros, trikdančios radijo ryšį ir „šokdinančios” kompasų rodykles. Taip pat įspūdingai sušvinta šiaurės pašvaistės. Kaip žinia, netgi krovininės raketos su lietuviškais palydovais skrydį teko atidėti dėl šių priežasčių.

Organinės būtybės taip pat jaučia elektringųjų dalelių pliūpsnius iš kosmoso. Net pastebėta, kad kai kurių ligų paūmėjimai kartojasi kas 11 metų. Ypač žymiai Saulė „reguliuojanti” kraujagyslių ir širdies ligas, nervinius susirgimus. Apskritai žmogaus sveikatai Saulės aktyvumo padidėjimai atsiliepia nepalankiai. Tačiau tokie metai dosnesni meno, literatūros kūriniais, mokslo pasiekimais ir išradimais. Taigi išeitų, kad procesai Saulėje skatina žmogaus kūrybingumą ir aktyvumą.  Be 11 metų ciklo, Saulėje vyksta ir ilgesnių. Nežinia, ko reikėtų tikėtis keliems maksimumams sutapus? Mums įdomus mokslo istorijos faktas yra tas, kad pirmieji Saulės dėmes reguliariai fotografuoti ėmėsi XIX a. viduryje Vilniaus astronomai.

Trumpalaikiai orų spėjimai šiandien daromi, pasitelkus oro masių judėjimo duomenis, gaunamus iš  meteorologinių palydovų. Ir patys tai galime prognozuoti, stebėdami kintančią Žemės atmosferos būklę televizorių ar kompiuterių ekranuose. O kaip orus spėdavo kaimo senoliai? Juk žemdirbiui tai labai svarbu! Tokie spėjimai iš esmės tėra atidus įsižiūrėjimas į tėviškės gamtos reiškinių priežasties-pasekmės ryšius. Orų kaita būdavo spėjama pagal dangaus kūnų matomumą, žmogaus savijautą, paukščių, žvėrių, vabzdžių, roplių ir žuvų elgseną, augalų būseną. Dažniausiai tai ne kas kita, kaip biologinių sistemų reakcija į atmosferos slėgio kitimus, oro įelektrinimo laipsnį, vandens ir oro temperatūros bei drėgmės svyravimus.

Todėl trumpalaikės liaudiškosios orų kaitos prognozės yra gana patikimos. Tai pirmiausia pasakytina apie dangaus kūnų ir debesų spalvos saulės tekos bei laidos metu stebėjimus. Jei apie mėnulį didelis ratas, tikimasi pasikeitimo po trijų dienų, jei mažas – jau rytoj. Pirmuose lietuviškuose kalendoriuose, kuriuos leido Laurynas Ivinskis XIX a. viduryje,  rašoma, kad viso mėnesio orą lemianti ketvirtoji jauno mėnulio diena. Jei mėnulis šviesus tris pirmąsias dienas antrame ketvirtyje, tai iki ciklo galo galima tikėtis šviesių ir tykių naktų. Jei apatinis mėnulio ragas šviesesnis negu viršutinis, tai pirmąją mėnesio dalį bus gausu kritulių.   

Daug oro permainų požymių tiek gyvojoje gamtoje, tiek ir namuose susiję su slėgio kritimu. Prieš šaltį vanduo iš eketės išsilieja, vakare žarijos krosnyje užsiplieskia, dūmai iš kamino kyla stačiai aukštyn. Ir langinės taip keistai girgžda šalčiams ateinant. Raudoni stulpai prie saulės – bus šaltis, vištos kutenasi prieš šaltį. Ateinančio speigo požymis – varnos, sutūpusios pačiose medžių viršūnėse. O zylės ir kiti smulkūs paukšteliai tada vis būriuojasi apie namus, lenda į pastoges. O jei akmenys dengiasi šerkšnu ir garsiai rėkauja kuosos, tikrai bus atodrėkis. Kiti jo požymiai tokie: katė pro langą žiūri, šuo sniege voliojasi, varnos eketėje maudosi.

Apkalbėjus  šalčio požymius, žinotina, kad žemiausia temperatūra Žemėje buvo užregistruota palydovais Antarktidoje 2010 metų rugpjūčio 10 d. – 93,2 laipsniai šalčio. Europoje žemiausia temperatūra – 66 laipsniai šalčio – užfiksuota Grenlandijoje. Šalčiausia nuolat žmonių gyvenama vieta Žemėje yra Rusijos Oimiakono kaimas, įsikūręs rytų Jakutijoje.  Ten gyvena apie 500 žmonių, o vidutinė oro temperatūra sausį yra –50 laipsnių, o 1926 metų žiemą buvo užfiksuotas rekordinis –71,2 laipsnio šaltis. Tokiu oru žmogaus balsas labai toli girdėti, – net  kilometro atstumu – o iškvėpti garai bematant virsta šerkšnu ir kabo ore iki 15 minučių. Tada lengva matyti, kieno kur nueita.  Kur ten lietuviškam šalčiui, 1956 m. išmatuotame prie Utenos, tai tik – 42,9 laipsnio šalčio! Mūsiškis – šalčiukas, šalteliukas ir tiek...

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...