captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vygantas Vareikis. „Polša ne zagranica (rus. Lenkija ne užsienis)..."?

Praeitą savaitę nemažai dėmesio viešojoje erdvėje buvo skirta Lenkų rinkimų akcijos politikų pozicijai, ES nariui Valdemarui Tomaševskiui ir jo kalboms Europos parlamente bei lenkų laikysenai Vilniaus krašte.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Praeitą savaitę nemažai dėmesio viešojoje erdvėje buvo skirta Lenkų rinkimų akcijos politikų pozicijai, ES nariui Valdemarui Tomaševskiui ir jo kalboms Europos Parlamente bei lenkų laikysenai Vilniaus krašte.

Manau reikėtų atskirti keletą dalykų – lenkų  ir lietuvių santykių istoriją, lenkų politikų siekius Lietuvoje ir Lenkiją, kaip Europos sąjungos narę ir mūsų, drįsčiau pasakyti, strateginę partnerę, kurios lėktuvai saugo Lietuvos oro erdvę.

Lenkų – lietuvių santykiai susikomplikavo po Pirmojo pasaulinio karo, kurio pradžios šimtmetį minime šiemet, kada abi tautos, iki XVIII amžiaus gyvavusios bendroje valstybėje, pasirinko skirtingas ateities vizijas.

Turbūt įvyko stebuklas, kad lietuviai tada sugebėjo sukurti atskirą valstybę, kurią lenkų politikai laikė vokiečių „įrankiu“. Lenkijoje egzistavo dvi politinės linijos Lietuvos ateities atžvilgiu – Jozefo Pilsudskio, kuris siekė sukurti konfederacinę valstybę ir Romano Dmowskio, kuris manė, kad prieš bolševikus prie Vyslos 1920 metų vasarą, išgelbėjo ne tik Lenkiją, bet ir Lietuvą. Negi bolševikai būtų užėmę tik Lenkiją, o palikę laisvą Lietuvą?

Iki pat 1938 metų pavasario, diplomatinių santykių tarp šalių nebuvo, o ir laisvę abi tautos prarado viena po kitos – 1939 metų rudenį buvo padalinta Lenkija, o 1940 metų vasarą – okupuota Lietuva. Tiek lenkai, tiek lietuviai kentėjo nuo sovietų – jie turėjo Katynę, mes – trėmimus ir žudynes Rainiuose ar Červenėje.

Nors buvo toks posakis, kad „kurica ne ptica,  a Polša ne zagranica“ (rus. višta ne paukštis, o Lenkija ne užsienis), Lenkija sovietų laikais lietuviams buvo tikra „zagranica“ – rūbai, madų ir sporto žurnalai, kosmetika, pagaliau Krokuvos ir Gdansko architektūra ir kasdieninio bendravimo kultūra.

Grįžus prie Tomaševskio pozicijos, kurią kartais galima įvardinti kaip antivalstybine ir tęsiančią Dmowskio liniją, verta pastebėti, jog jo partija kooperuojasi su vietine rusų partija (Lietuvos piliečių aljansas), kurios orientacija į Kremlių taip pat gali būti pastebima, o Europarlamente jo pozicijos sutapta su radikaliai antilatviška ir prorusiška Tatjanos Ždaniok pozicija. Kartais pakalbama apie bendrus siekius ilgoje istorijoje ir po 1990 metų, tiktai kartais užmirštama tuometinė lenkų autonomistų pozicija ir gravitacija Sovietų Sąjungos link.

Kita vertus, Lenkija yra svarbus Lietuvos partneris tiek ūkio, tiek ir saugumo srityse. Kartais lietuviai įsivaizduoja Lenkiją  esančia maždaug viename lygmenyje su Lietuva. Deja taip nėra.

Lenkija yra pavyzdys kaip reikia vystyti savo ekonomiką.  Pagal tarptautinę vadybos konsultavimo įmonę „Boston Consulting Group“ tarp 500 stambiausių Vidurio Rytų Europos kompanijų 171 yra lenkiškos, o lyderis yra mums pažįstama „PKN Orlen“  valdanti ir „Mažeikių naftą“.

O ir kitos lenkų verslo pozicijos (ypač žemės ūkio srityje) yra puikios – praeitais metais Lenkija užėmė pirmą vietą pasaulyje obuolių eksporto srityje, aplenkusi milijardinę Kiniją. Lenkai yra pirmieji pasaulyje augindami ir parduodami juoduosius serbentus, Europos sąjugoje Lenkija augina daugiausia šampinjonų, daugiausia Europai teikia žemuogių.

Nuo 2000 metų lenkų žemės ūkio eksporto produkcija išaugo dešimt kartų ir šiandien Lenkija užima šeštą vietą tarp ES žemės ūkio produkcijos eksportuotojų. Ir ne tik žemės ūkio. Lenkija yra sektinas lietuviams pavyzdys, kuriant ekonomiškai stiprią valstybę, į kurią noriai traukiama apsipirkti.

Ar įmanoma nepriklausoma Lietuva be laisvos Portugalijos? Įmanoma, žinoma. O be nepriklausomos Graikijos, Airijos ar Bulgarijos? Atrodo klausimo nekyla. Tačiau ar įsivaizduojate nepriklausomą Lietuvą be nepriklausomos ir laisvos Lenkijos?

Ne, nes jeigu jau šiame Vidurio Rytų Europos regione stipresnė ir galingesnė Lenkija neturi galimybės išlaikyti laisvę, tai ką jau kalbėti apie Lietuva, kurios potencialas yra mažesnis. Tuo abiejų tautų geopolitinis ryšys, manau, yra įrodytas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...