captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltarusija ir Europos Sąjunga – du skauduliai

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – dvi temos. Pirma, Švedijos ir Baltarusijos ginčas dėl žmogaus teisių gerbimo. Antra, Europos Sąjungos pastangos išbristi iš finansų krizės.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – dvi temos. Pirma, Švedijos ir Baltarusijos ginčas dėl žmogaus teisių gerbimo. Antra, Europos Sąjungos pastangos išbristi iš finansų krizės.

Pirmiausia, pačios Baltarusijos opozicijos laikraštis „Belaruspartisan“ rašė, jog „po to, kai Baltarusija Švedijos ambasadorių išvarė ir reaguodama į tai Švedija išprašė Baltarusijos diplomatus, Minsko valdžia būtų galėjusi diplomatinio konflikto eskalavimą baigti.

Juk diplomatinis karas su Europos Sąjungos nare Švedija – tai ne tik iššūkis Stokholmo vyriausybei, bet ir visai Europos Sąjungai. O Briuselis reaguos kaip visada: išplės įvažiavimo į Europos Sąjungą sankcijas aukšto rango Baltarusijos pareigūnams ir sugriežtins ekonomines bausmes A. Lukašenkai artimiems verslininkams. Šis konfliktas Baltarusijai pakenks“. 

Pasak Švedijos dienraščio „Göteborgs-Posten“, „Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka yra kaprizingas užsienio politikas. Po to, kai prasta ekonominė padėtis ir Europos Sąjungos paskelbtos sankcijos jį įvarė į kampą, jis elgiasi kaip pašautas lokys.

Įvairūs neapykantos pritvinkę išpuoliai rodo frustracijos ir tipiškos paranojos apimtą diktatorių. A. Lukašenka yra pavojingas. Europos Sąjunga turi reaguoti“. 

Vienos dienraštis „Standard“ teigė, jog Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton norėtų specialiame posėdyje aptarti papildomas sankcijas. Ligšiolinės baudimo priemonės pasirodė esančios bedantės.

„Jeigu Europos Sąjunga nutartų kurį laiką atšaukti visus savo pasiuntinius, kaip vasario mėnesį jau buvo padariusi, tai A. Lukašenkai sukeltų tik pavargusią šypseną. Tačiau jei būtų sugriežtintos ūkio sankcijos ir sykiu sušvelninti reikalavimai vizai gauti eiliniams baltarusiams, jam gal noras juoktis praeitų“, – rašė Austrijos dienraštis. 

Pasak Švedijos sostinės dienraščio „Svenska Dagbladet“, „demokratijos ir žmogaus teisių gynimas priklauso prie pagrindinių diplomatinės pasiuntinybės užduočių. Konflikto priežastis yra ta, kad Švedijos ambasada šią užduotį atliko per gerai. Baltarusijos režimo apmaudas iš tiesų yra aukščiausias pagyrimas, kurio Švedija galėjo susilaukti“.

Nuo savęs pridursime, kad žmogaus teisių gerbimo atžvilgiu Europos Sąjungos pozicija atrodo aiškesnė, tiesesnė ir teisingesnė negu Baltarusijos vyriausybės laikysena. Tačiau pačią Europos Sąjungą irgi slegia skolų krizė, apie kurią Kroatijos dienraštis „Večernji List“ rašė taip:

„Ir vėl įsiplieskė ginčas dėl politikos Europos Sąjungos krizės atžvilgiu metodų. Konservatyviosios  politinės partijos, kaip tos, kurios sudaro vyriausybę Berlyne, mano, kad problema sprendžiama ne ta tvarka. 

Jų požiūriu, pirmiausia reikia sutvarkyti įsiskolinusiųjų valstybių finansus, kad po to būtų galima kuo greičiau imtis spręsti smarkiai kylančios bedarbystės problemą. Tai, žinoma, susiję su dažniausiai radikaliais socialinių paslaugų mažinimais, o tai ant kojų sukelia daugelį kritikų. Jie reikalauja, kad tokiu atveju žmonėms būtų suteikiama galimybė vyriausybės nutarimus panaikinti tautos referendumu“.

Vienos dienraštis „Presse“ rašė, jog „krizė išryškino Vokietijos vadovaujantį vaidmenį Europoje aiškiau nei ligi šiol. Bet dėl to turi problemų ne tik Berlynas, bet ir visas žemynas. Vokietija iš krizės išėjo kaip ūkio galybė sustiprėjusi“.

„Kai Prancūzija šlubčioja, o Italija, Ispanija ir Graikija turi mokėti baisias palūkanas už savo įsiskolinimus, Vokietijoje palūkanos jau kelis mėnesius nepaprastai žemos. Tai sukelia pavydą, kaip ir didina Vokietijos eksportą. Vokiečių modeliu visur žavimasi.

Tačiau iš pavyzdžio greitai gali išvirsti baubas. Taip, kaip atsitinka klasės pirmūnams – jie dažnai nėra patys mėgstamiausieji. Ką bedarytų Angela Merkel, ji visuomet bus kritikuojama“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis. 

Pasak Romos dienraščio „Repubblica“, „vadovaujanti Vokietijos politinė klasė, taip pat ir jos gyventojai nori pasiekti, kad Viduržemio jūros šalys pripažintų Vokietijos banko – Bundesbanko – politiką kaip maksimą. Graikija, Portugalija bei Ispanija tai jau padarė.

Mario Monti vadovaujama Italijos vyriausybė  nutarė reformas pradėti savo iniciatyva ir bent ligi šiol atsisakė paklusti kokiam nors diktatui“.

Ganą išsamią santraukinę analizę pateikė Suomijos dienraštis „Keskisuomalainen“. Anot jo, „euro zonos krizė ir bandymai ją spręsti aiškiai parodė, kad Europos Sąjunga yra nepriklausomų tautinių valstybių sąjunga, bet ne federacinė valstybė, nors kuriant pinigų sąjungą ir buvo manyta, kad ta krytimi bus plėtojamasi“.

„Problemos euro zonoje kilo dėl to, kad Graikija ir kitos Pietų Europos valstybės siauražiūriškai siekė savo nacionalinių interesų, nesirūpindamos europietiškosios bendrijos reikalais.

Bet ir gelbėtojų motyvus diktavo savi interesai: Vokietija ir Prancūzija visų pirma nori sumažinti savo bankų nuostolius, o dabar dėmesį atkreipė ir ypatingos Suomijai taikomos sąlygos prisidedant prie gelbėjimo paketų. Italijos premjeras M. Monti pokalbyje su žurnalu „Spiegel“ stipriai užsipuolė Suomiją ir jos vyriausybei priekaištavo, kad ji apsunkina krizės sprendimą.

Tačiau M. Monti kritika Suomijos politikos adresu visai be pagrindo: Suomija geriau laikosi pinigų sąjungos sutarčių negu dauguma kitų euro zonos narių. Ji taip pat prisideda ir prie krizės valdymo“, – rašė Juveskiulės miesto Suomijoje laikraštis.

Apžvalga skaityta per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close