captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Pasaulio socialdemokratai ieško įtikinamo sprendimo

Ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas dabartinę pasaulio ūkio būklę vadina „didžiąja negale“, kuri dar tęsis nežinia kiek laiko. Išeities iš šios būklės ypač ieško Vakarų pasaulio socialdemokratai, kurie dėl jos susidarymo kaltina liberalus ir konservatorius. Tačiau ir jie, kairieji, atsimuša į sieną. Apie tai – ši užsienio spaudos apžvalga.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas dabartinę pasaulio ūkio būklę vadina „didžiąja negale“, kuri dar tęsis nežinia kiek laiko. Išeities iš šios būklės ypač ieško Vakarų pasaulio socialdemokratai, kurie dėl jos susidarymo kaltina liberalus ir konservatorius. Tačiau ir jie, kairieji, atsimuša į sieną. Apie tai – ši užsienio spaudos apžvalga.

J. Stiglitzo pastabos išspausdintos svetainėje „Social Europe Journal“, skirtoje straipsniams iš kairiųjų perspektyvos. Ekonomistas rašo, kad Europos ūkio dvigubas nuosmukis baigėsi 2013–iaisiais, tačiau niekas negali atsakingai teigti, jog prasidėjo atsigavimas.

Daugiau nei 50 proc. jaunų žmonių Ispanijoje ir Graikijoje lieka bedarbiais. Ir pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ispanija gali tikėtis, kad jos  bendras nedarbo lygis viršys 25 proc. dar keletą metų.

Tikrasis pavojus Europai yra tas, kad gali įsitvirtinti tam tikras nusiraminimas. Praėjusiems metams einant į galą, būtinų euro zonos institucinių reformų tempas lyg ir sulėtėjo. O tai negerai.

Pinigų sąjungai, pavyzdžiui, reikia tikros bankų sąjungos – ne tik bendros bankų  priežiūros, bet ir bendro indėlių draudimo ir bendro problemų sprendimo mechanizmo, taip pat reikia ir euro obligacijų ar panašaus būdo skoloms subendrinti. Euro zona prie šių siekių per metus priartėjo nedaug.

„Buvo galima užčiuopti ir atsinaujinusį įsipareigojimą. Tai – diržų veržimosi politika, kuri dukart buvo sukėlusi Europos recesiją. Dabartinio Europos stagnavimo jau per akis – ar norime, kad krizė užkluptų dar vieną euro zonos šalį, – klausia J. Stiglitzas. – O tam dar vis yra nemaža rizika, jei ne šiemet ar kitąmet, tai ne pernelyg tolimoje ateityje.   

O Jungtinėse Amerikos Valstijose popieriai tik truputėlį geresni. Jose didėjančią ekonominę atskirtį – Amerikoje daugiau nelygybės nei bet kurioje kitoje pažengusioje pasaulio valstybėje – lydi didžiulė politinė poliarizacija.

„Galima tik viltis, kad respublikonų partijos lunatikai, privertę valdžią užsidaryti ir privedę šalį iki pat nemokumo briaunos, nutars šio spektaklio nebekartoti“, – rašo J. Stiglitzas, po to apžvelgia kitus pasaulio regionus, ten irgi nerasdamas nieko viltingo, ir savo apžvalgą baigia taip:

„Kaip ir praėjusiais keliais metais, pagrindinė globalinę ekonomiką kamuojanti problema 2013-aisiais buvo bendrosios globalios paklausos stygius. Tai, žinoma, nereiškia, kad nebuvo ir nėra realių poreikių.

Jų daug. Antai reikia naujos infrastruktūros – arba, žiūrint plačiau, reikia visur perkurti šalių ūkius, atsiliepiant į klimato kaitos problemas. Deja, globali privačioji finansų sistema atrodo nepajėgi taip perdirbti pasaulio išteklius ir perteklius tam, kad šiuos poreikius patenkintų.

O dominuojanti ideologija neleidžia mums pamąstyti apie alternatyvias santvarkas. Turime globalią rinkos ekonomiką, kuri neveikia kaip reikiant. Turime nepatenkintų poreikių ir neišnaudojamų resursų. Sistema neteikia naudos didelėms mūsų visuomenių dalims.

O reikšmingo pagerėjimo perspektyva 2014-iesiems – ar ir tolesnėje numatomoje ateityje – neatrodo reali. Ir nacionaliniuose lygmenyse, ir globaliniame lygmenyje politinės sistemos, matyt, nepajėgios imtis reformų, kurios galėtų laiduoti šviesesnės ateities tikimybę.

Gal globalioji ekonomika suveiks truputėlį geriau 2014-aisiais negu 2013-aisiais, o gal ir ne. Žvelgiant į juos platesniame besitęsiančios negalės kontekste, abieji metai bus laikomi iššvaistytų galimybių laiku“, – nedžiugiai savo straipsnį baigia ekonomistas J. Stiglitzas.

Kokios tos „alternatyvios santvarkos“ galėtų būti, J. Stiglitzas šiame straipsnyje neaiškina. Už tai tai padaro Jungtinėse Valstijose, Džordžijos universitete dėstantis politologas Casas Mudde`as. Jis atvirai pasisako už demokratinį socializmą ten pat svetainėje „Social Europe Journal“  išspausdintame straipsnyje „Naujos socialinės demokratijos beieškant“.

Anot C. Mudde`o, pagrindinė socialinės demokratijos vertybė yra ir turi būti – „sukurti socio–ekonomiškai lygesnę visuomenę per turtus perskirstančią valstybinę intervenciją“. Tuo socialinė demokratija ir skiriasi tiek nuo krikščionių demokratų „socialinės rinkos ekonomikos“, tiek  nuo visokio „neoliberalizmo“, kuris, autoriaus nuomone, ir yra didžiausia blogybė.

C. Mudde`o žodžiais, trisdešimt neoliberaliosios hegemonijos metų išugdė kelias europiečių kartas, mažai susipažinusias su socialdemokratų ideologija ir beveik neturinčias patirties su reikšminga perskirstymo politika. Tai atsispindi ir tradicinio socialdemokratų elektorato – t. y. darbininkų ir žemesnės vidurio klasės – ir kairiųjų partijų politinių lyderių pakitusiose vertybėse, kurios per daug jau „individualistiškos“ ir „etniškos“, su viena ar kita tautine grupe susijusios.

O ko reikia, kad socialinė demokratija būtų atrastra iš naujo, pasak C. Mudde`o,  yra kultūros pokyčio, nes tik tada gali įvykti „politikos kaita“. Bet tam reikia ne tik „atkurti reikšmingai modernizuotą klasinę sąmonę, kurioje kultūriniai skirtumai tarp žmonių liktų antraeiliai“, bet ir „įtikinti skeptišką visuomenę (ypač jaunuosius jos narius) apie tikrai turtus perskirstančios politikos ekonominius ir moralinius privalumus“.

Taigi reikia įvesti naują, pagerintą turtus valstybine prievarta perskirstantį, tačiau demokratinį socializmą, nieko bendro neturintį su senuoju stalinistiniu komunizmu. Vis dėlto, nuo savęs pridursime, labai abejotina, ar toks projektas šiandien išvis realus.

O  jei jis ir būtų neįmanomu būdu įgyvendintas, neaišku, ar rezultatas būtų geresnis, nei socialinė rinkos ekonomika ar net neoliberalizmas.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...