captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Varguolių migracija Europoje

Kokie 2014-aisiais bus svarbiausi politiniai poslinkiai pasaulyje? Tai daugelio laikraščių šiomis dienomis nagrinėta tema, ir šią užsienio spaudos apžvalgą pradėsime nuo globalinės žvalgybos bendrovės „Stratfor“ paskelbtų prognozių. Jų išeities taškas – kad jau ir 2013-ieji buvo itin kupini įvykių, kurių poveikis bus ilgai juntamas visame pasaulyje.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Kokie 2014-aisiais bus svarbiausi politiniai poslinkiai pasaulyje? Tai daugelio laikraščių šiomis dienomis nagrinėta tema, ir šią užsienio spaudos apžvalgą pradėsime nuo globalinės žvalgybos bendrovės „Stratfor“ paskelbtų prognozių. Jų išeities taškas – kad jau ir 2013-ieji buvo itin kupini įvykių, kurių poveikis bus ilgai juntamas visame pasaulyje.

„Tarp tų ilgalaikes pasekmes turinčių 2013 m. įvykių – prancūzų dalinių  įsiveržimas į Malį, Šiaurės Korėjos grasinimas branduoline bomba užpulti Jungtines Amerikos Valstijas, Venesuelos prezidento Hugo Chavezo mirtis, Egipto prezidento Mohammedo Mursi nuvertimas ir Rusijos labai gudrus žingsnis „išgelbėti pasaulį“ nuo dar vieno Jungtinių Valstijų karo Artimuosiuose Rytuose“, – taip svarbiausius praėjusių metų poslinkius susumuoja Austino mieste Teksase įsikūrusi strateginių tyrimų bendrovė. Jų išdavas dar gausime pajusti ateityje.

O šiems, tik ką prasidėjusiems naujiems metams, „Stratfor“ prognozuoja štai kokius santykinai gal ir netikėtus, bet akylesnių stebėtojų ko gero lengvai numatomus  dalykus.

 „Įvyks ilgalaikis įtampos sumažėjimas tarp Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Europoje  iškils nacionalistinės ir ekstremistinės politinės partijos, Rusija ir Vokietija derėsis dėl Vidurio Rytų Europos ir energetikos politikos, Kinija sugrįš prie šiurkščių rankų politikos, o Indiją ir Turkiją kamuos vidaus neramumai ir ekonominis stresas“, – prognozuoja bendrovė.

„Jungtinės Amerikos Valstijos bandys subalansuoti jėgas Artimuosiuose Rytuose per savo strategines derybas su Iranu. Europoje nacionalistinių ir euroskeptiškų partijų iškilimas pasidarys akivaizdus per 2014-ųjų metų rinkimus. Tuo tarpu Kinijos prezidentas ir toliau bandys sutelkti daugiau valdžios savo rankose“, – priduria „Stratfor“ analitikai.

O kas Europoje galėtų paskatinti kraštutinių partijų sustiprėjimą? Be abejo, tai, ką kai kurie vokiečiai vadina „vargšų migracija“ iš vienų Europos Sąjungos šalių į kitas  – antai iš Rumunijos ir Bulgarijos į Vokietiją ar Jungtinę Karalystę, nuo sausio pirmosios rumunams ir bulgarams atvėrus iki šiol  užsklęstas duris Vakarų Europoje ieškotis darbo.

Tačiau dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ pasipiktinęs, kad į migrantus visų pirma žiūrima kaip į „bėglius nuo vargo“. Bent jau Vokietijoje „pas mus atvykstančiųjų mokyklinio išsilavinimo lygis niekada nebuvo toks aukštas kaip šiandien, o tai gerokai pagerina integracijos galimybes.

„Migracija prisideda prie to, kad globalaus pasaulio kultūros priartėja viena prie kitos ir nelygybė tarp šalių sumažėja. Laisvas žmonių judėjimas šalia laisvos prekybos yra ne tik centrinė tautų gerovės sąlyga, bet kartu ir galimybė pagausinti žmonių gyvenimo pasirinkimus.

Juk pas mus dažnai atvyksta kvalifikuoti specialistai, kaip antai gydytojai ar inžinieriai, kurie čia ne tik suranda darbo, bet ir sumoka mokesčius ir kitas duokles. Vokiškajai socialinei valstybei gręsia žlugimas ne iš imigrantų pusės – tam pakanka pačių vokiečių -, o priešingai, imigracija ją  tik stabilizuoja“, – rašė dešiniųjų liberalų pozicijas išsakantis Frankfurto laikraštis.  

Šiai nuomonei pritarė ir Berlyne bei Hamburge leidžiamas tos pačios pakraipos dienraštis „Welt“. Jis irgi nepatenkintas, kad „imigracija geriausiu atveju laikoma tik blogybe, kurią kažkaip reikia priimti, o ne būtinybe ar net pozityvia galimybe“. 

„Vokietijai dar prisideda demografinis senėjimas, kuris po kelerių metų pasireikš labai stipriai. Be masyvios imigracijos vargiai ar bus įmanoma išlaikyti dabartinę materialią gerovę“, – teigė šiaurinės Vokietijos nacionalinis dienraštis.

„Vokietijos įmonės daugelyje sričių ir toliau turi sunkumų rasti kvalifikuotų darbuotųjų – užtat migrantai labai laukiami“, – sakė dienraščiui „Rheinische Post“ ir Achimas Dercksas, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų aukštas pareigūnas.

„Tai galioja ne tik akademikams ir aukštų kvalifikacijų specialistams, bet ir normalių kvalifikacijų darbuotojams. Apskritai, negalima imigracijos vaizduoti neigiamai, nes tik nedidelis skaičius žmonių atvyksta į Vokietiją tik tam, kad gautų naudos iš socialinių sistemų“, – rašė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainė. 

Pasak Eseno miesto „Neue Ruhr-Zeitungo“, kaip nebuvo masinės vargšų invazijos į Vokietiją iš Lenkijos 2011-aisiais, taip dabar nebus masinio antplūdžio iš Rumunijos ir Bulgarijos.

„Migrantų srautas padidės, tačiau išsilaikys ribose. O tie, kurie atvyks, nebus tik socialinių pašalpų ėmėjai, elgetos ar apgavikai, tai bus daugiausia ekonomiškai aktyvūs, palyginus su Vokietijos gyventojų vidurkiu jaunesni ir iš dalies gerai išsilavinę žmonės, Jie daugiau mokės į vokiečių socialines sistemas, negu iš jų pasiims atgal.

Darbo jėgų mobilumas yra Europos Sąjungos vidaus rinkos laimėjimas, iš kurio ne paskutinėje vietoje pelnysis mažai savojo prieaugio turinti Vokietija“, – rašė Eseno laikraštis.

Kitame straipsnyje dienraštis „Welt“ samprotavo, jog „kaip šiltas oras visada kyla į viršų, taip migracija, kuri visada yra neturto emigracija, vyksta iš vargo į gerovę“.

„Turtuolių migracijos nėra, nebent to pavyzdžiu laikytume Gerard‘ą Depardieu. O Europa germanizuojama – ne dėl to, kad vokiečiai būtų iš prigimties imperialistai, bet todėl, jog Vokietijos ekonomika tokia viską įsiurbianti, kad jokia kita europietiška ekonomika negali nuo jos atsispirti“, – rašė gal truputį bravūriškai dienraštis „Welt“.  

Tačiau skundų dėl „varguolių antplūdžio“ iš atsilikusių Europos Sąjungos šalių girdėti ne tik Vokietijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje.

 „Vakaruose prapliupęs staugimas dėl neva „laukinio žmonių veržimosi“ iš rytų arba britų premjero Davido Camerono pareiškimas, kad Jungtinės Karalystės sienų atvėrimas buvusi klaida - visa tai tiesiog skamba groteskiškai. Juk visos prieinamos studijos rodo, kad kaip tik imigrantus priimančios šalys –ypačiai Didžioji Britanija – iš šio proceso laimi.

Be to,  esama ir moralinio įsipareigojimo „jauniems“ Europos Sąjungos nariams, suprantamo kaip galimybių lygybė, o ne kaip išskirtinis traktavimas ar socialinės pagalbos teikimas.  

Kaip tik Lenkija turėtų savo vakarų kaimynėms priminti, jog dar visai neseniai tai buvo lenkai, kurie turėjo iškęsti žeminančias sienų kontroles ir svetimšalius tvarkančių pareigūnų klausimus“, – šiuo atžvilgiu Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ reiškė tokią nuomonę..

Madrido dienraštis „Pais“ irgi kritikavo Didžiosios Britamijos premjero bei  kitų ministrų teiginius, jog „naujų migrantų iš rytų banga turės bauginančių pasekmių britų šalies ekonomikai ir jos socialiniams pasiekimams“.

Priešingai, rašė Ispanijos sostinės laikraštis.

„Kol kas į Didžiąją Britaniją įvažiavo daug mažiau bulgarų ir rumunų negu, antai į Italiją ar Ispaniją. O antra, jauni imigrantai beveik nesinaudoja socialinėmis paslaugomis. Greičiau jau tiesa ta, kad britų ekonomika praėjusiais keleriais metais iš imigrantų pelnėsi ir jų dėka padidino savo konkurencingumą“, – teigė Ispanijos dienraštis.

Komentaras buvo skaitytas per LRT radiją

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...