captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valentinas Mitė: Irake iki stabilumo dar labai toli

Iki stabilumo ir žadėtos demokratijos Irake toli. Amerikiečių kariai jau senokai nekovoja Irake, bet žadėto stabilumo, kuris tariamai turėjo atsirasti išvedus JAV kariuomenę, nėra nė kvapo. Per praėjusius 2013-uosus metus Irake žuvo aštuoni tūkstančiai žmonių, iš jų beveik tūkstantis saugumo pajėgų karių, likę septyni tūkstančiai – civiliai. Daugiau irakiečių žuvo tik 2008-aisiais metais.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Iki stabilumo ir žadėtos demokratijos Irake toli. Amerikiečių kariai jau senokai nekovoja Irake, bet žadėto stabilumo, kuris tariamai turėjo atsirasti išvedus JAV kariuomenę, nėra nė kvapo. Per praėjusius 2013-uosus metus Irake žuvo aštuoni tūkstančiai žmonių, iš jų beveik tūkstantis saugumo pajėgų karių, likę septyni tūkstančiai – civiliai. Daugiau irakiečių žuvo tik 2008-aisiais metais.

Vien šie skaičiai nedviprasmiškai rodo, jog Irakas yra nestabili valstybė, draskoma religinių ir tautinių prieštaravimų. Žinoma, visų pirma, religinių, nes tautinio apsisprendimo klausimą kelia tik kurdai.

Nuo pat savo susikūrimo arba sukūrimo, Iraką valdė sunitų religinė mažuma. Po amerikiečių okupacijos  valdžia perėjo į šiitų daugumos rankas. Taip JAV visai neturėdamos tokių tikslų sukūrė pirmą rimtą arabų šiitų valstybę. Valstybę, geografiškai besiribojančią su šiitų valdomu Iranu, didžiausiu Amerikos priešu.  Tiek geopolitikos.

Realiame gyvenime sunitų ir šiitų santykiai yra ne tik kad blogi, bet priešiški. Abi Islamo grupės laiko viena kitą eretikais, praktiškai ne musulmonais. Išeitis, bent jau Irake, yra arba pereiti į tikrąjį tikėjimą, arba mirti.

„Al Qaeda“, kuriai priklauso išimtinai sunitai, pasirodė Irake beveik kartu su amerikiečių kariais. Jos tikslas buvo ne tik kovoti su okupantais, bet ir su netikėliais šiitais. Amerikiečiams išvedus kariuomenę, „Al Qaeda“ Irako ramybėje nepaliko. Didžiulis pernai metai žuvusių žmonių skaičius rodo, jog kaip tik priešingai – kuo toliau, tuo labiau įsisiūbuoja negailestingas religinis konfliktas. Paskutinės praėjusių metų dienos bei šių metų pradžia rodo, jog „Al Qaeda“ turi pakankamai jėgų ir ryžto. Ketvirtadienį žinių agentūros jau skelbė, jog „Al Qaedos“ būriai kontroliuoja dalį sunitų miestų – Faludžos bei Ramadžio. Policija Faludžą paliko, jos pastatai ir būstinės sudegintos, savo kontrolės postus įrenginėja gerai ginkluoti „Al Qaedos“ kovotojai. Vyriausybės kariuomenė stovi už Faludžos ribų.

Kas tai – pilietinio karo pradžia? Sunku atsakyti, kaip įvykiai vystysis toliau. Tačiau dėmesio verta jau vien tai, kad „Al Qaedos“ kontroliuojami miestai yra sunitų gyvenamos teritorijos ir gyventojai „Al Qaedai“ beveik nesipriešina.

Lapkričio mėnesį Irako ministras pirmininkas Nuris Malikis kreipėsi į JAV prašydamas didesnės paramos, ypač daugiau modernios ginkluotės. Dalį ginkluotės jis jau gavo, bet ginklai, kuriais ir taip užtvindyta šalis, problemos neišsprendžia.

Šiito N. Malikio politika sunitų atžvilgiu švelniai tariant nėra draugiška. Net parlamentarai sunitai, tuo labiau eiliniai žmones, nėra saugūs dabartiniame šiitų valdomame Irake. Panašiai kaip nelabai jaukiai šalyje iki Sadamo Huseino nuvertimo jautėsi šiitai.

Todėl rimtam konfliktui Irake kelią užkirsti gali tik mažumų, visų pirma, sunitų, teisių užtikrinimas. N. Malikiui yra du keliai – arba tas teises užtikrinti, arba valdyti šalį S. Huseino priemonėmis. Kol sunitai jausis skriaudžiami, „Al Qaeda“ visada turės paramą.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...