captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Dar vienas Žemės ratas aplink Saulę

Baigiasi dar vieneri mūsų gyvenimo metai. Atrodytų, kas čia ypatingo įvyko – Žemė tik apsuko eilinį ratą apie Saulę, tačiau kiekvieno naujo rato pradžią žmonės sutinka kaip nors ją pažymėdami. Žemė sukasi aplink Saulę daugybę tūkstančių metų, žmonės daugybę tūkstančių kartų džiaugėsi grįžtančia dienos šviesa ir atbundančia gamta, todėl šis džiaugsmas įgavo įvairias kultūrines tradicijas.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.

Baigiasi dar vieneri mūsų gyvenimo metai. Atrodytų, kas čia ypatingo įvyko – Žemė tik apsuko eilinį ratą apie Saulę, tačiau kiekvieno naujo rato pradžią žmonės sutinka kaip nors ją pažymėdami. Žemė sukasi aplink Saulę daugybę tūkstančių metų, žmonės daugybę tūkstančių kartų džiaugėsi grįžtančia dienos šviesa ir atbundančia gamta, todėl šis džiaugsmas įgavo įvairias kultūrines tradicijas.

 Mes tęsiame tradiciją, pagal kurią naujo rato aplink Saulę pradžia siejama su pradedančia ilgėti diena, kitos tautos ar kultūros naujuosius metus pradeda kitu metų laiku ir sieja ją su kitais dalykais – pavyzdžiui, su pavasario lygiadieniu.

Turbūt ne tiek svarbu, kuris metų laikas yra pasirenkamas naujųjų metų pradžiai. Svarbiau yra tai, kaip tas cikliškumas pažymimas visuomenėje. Užaugau bolševikų okupuotoje Lietuvoje, prisimenu, kaip sovietinė valdžia garbino naujųjų metų atėjimą, darė iš to kažkokią visuotinę liaudies šventę. Tik vėliau supratau, kad tai buvo sąmoninga veikla, sovietinės propagandos priemonė, kurios pagalba masių mintys buvo nukreipiamos į ateitį, verčiant tikėti, kad toje ateityje žmonių laukia geresnis gyvenimas, kad kiti metai bus geresni nei praėjusieji. Tikėjimas geresne ateitimi sovietiniam žmogui buvo kompensacija už nelabai džiaugsmingą dabartį. Tik vėliau supratau tada sakomus vyresnių žmonių žodžius, kad „Lietuvos laikais“ (arba „prie Smetonos“) didesnė šventė buvo Kalėdos, o ne Naujieji metai.

Eina jau trečias dešimtmetis, kai vėl gyvename „Lietuvos laikais“. Turime savą valdžią, kuri nekuria mums pasakų apie šviesią ateitį ir nedaro naujųjų metų visuotine švente. Valdžia tik ką nors žada, bet žada ne šviesų komunistinį rytojų, o mažesnius ir konkrečius dalykus. Pavyzdžiui, kompensuoti ar padidinti pensijas, atpiginti būsto šildymą, nutiesti kelią ar gatvę, įvesti eurą ir t. t. ir pan. Taip ir turi būti – politikai turi žadėti, turi kai kuriuos pažadus tesėti, nes tik taip jie gali tikėtis, kad rinkėjai už juos balsuos.

Tačiau ar užtenka konkrečių materialinių valdžios pažadų? Gal naujųjų metų proga galima būtų pasvarstyti apie aukštesnius dalykus? Pavyzdžiui apie tai, ar turi mūsų politinis elitas kokį nors matymą dėl tolesnės valstybės raidos? Mūsų visuomenė sparčiai sensta, darbo nerandantis jaunimas emigruoja. Reaguodama į didelę emigraciją, A. Kubiliaus vyriausybė sukūrė pasakų rinkinį apie globalią Lietuvą. Tapęs ministru pirmininku, A. Butkevičius pažadėjo kovoti su emigracija. Ar tai adekvati politikų reakcija į visuomenės skaudulius?

Ar mūsų politinis elitas iš tikrųjų nori priartinti valdžią prie piliečių, sustiprinti piliečių įtaką valdžios sprendimams? Jeigu dar nesutariama dėl tiesiogiai renkamo mero statuso, tai gal galima kol kas nors seniūnus rinkti tiesiogiai? Žmonės turi pamatyti, kad nuo jų valios kažkas priklauso, pajusti, kad ir jie kažką gali, sprendžiant bent jau vietines problemas.

Naujieji metai yra labiau vieša šventė, tuo metu Kalėdos yra šeimos šventė. Šios abi šventės savotiškai iliustruoja mūsų dvigubą socialinę egzistenciją – mes esame piliečiai ir kartu esame privatūs asmenys. Valstybė piliečiams yra jų bendras gyvenimas, tuo tarpu privati sfera yra jų atskiras gyvenimas. Tarp bendrojo ir atskirojo gyvenimo sienos išmūryti neįmanoma, jie yra persipynę – juk valdžios sprendimai mus dažniausiai domina tiek, kiek jie paliečia mūsų privatų gyvenimą. Tačiau daugeliui rūpi ne tik valdžios įtaka  privačiam gyvenimui, bet ir bendrieji valstybės bei tautos reikalai.

Kadangi tradicija reikalauja šia proga ko nors linkėti, palinkėkime sau kaip piliečiams pilietinio aktyvumo, priverčiant valdžią priimti kuo protingesnius sprendimus. Kaip privatūs asmenys palinkėkime vieni kitiems sveikatos, sėkmės darbuose ir didelės vilties, kad susirgę pasveiksime, o pradėtus darbus pabaigsime.  

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...