captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kada mušami pavojaus būgnai?

Ar girdėjoje? Palanga jau renčia barikadas. Ne, ne, jokio sukilimo ar masinių riaušių čia lyg ir nelaukiama. Baiminamasi olandų su savo liūdnai pagarsėjusiais atrakcionais. Mat jie vėl norėtų atboginti juos į tą pačią vietą, prie J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžos, kur pernai, dingus elektrai, žemyn galva kone valandą siaubo apimti kabojo devyni mūsų pajūryje poilsiavę vaikai.

Ar girdėjoje? Palanga jau renčia barikadas. Ne, ne, jokio sukilimo ar masinių riaušių čia lyg ir nelaukiama. Baiminamasi olandų su savo liūdnai pagarsėjusiais atrakcionais. Mat jie vėl norėtų atboginti juos į tą pačią vietą, prie J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžos, kur pernai, dingus elektrai, žemyn galva kone valandą siaubo apimti kabojo devyni mūsų pajūryje poilsiavę vaikai.

Ant kelio, kuriuo galima būtų patekti į atrakcionų vieta, prieš keletą savaičių buvo pastatytas komunalininkų šiukšliavežis. Be to, palei visą sklypo ilgį įbetonuota dešimt granitinių rutulių, sankryžoje pastatyti keturi gėlių stovai, kad pro juos niekaip negalėtų prasibrauti joks sunkiasvoris transportas su atrakcionais.

Kas gi atsitiko, kodėl palangiškiai taip išsigando olandų ir puolė ręsti barikadas? Galima, žinoma, pasišaipyti iš tokių jų užmojų. Tačiau žinant, kad visą praėjusią vasarą neteisėtai veikusių olandų atrakcionų net po nelaimės nepajėgė sustabdyti nei Valstybinė darbo inspekcija, nei Kultūros paveldo departamentas, kurio saugomoje teritorijoje buvo įsikūrę olandų verslininkai, nei policija, šaipytis neapsiverčia liežuvis.

Dėl pernai įvykusios nelaimės iki šiol tebevyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau olandų bendrovė, net nelaukdama jo pabaigos, jau atsiuntė prašymą išduoti leidimą atrakcionų parko veiklai ir nedaryti kliūčių juos įrengti bei eksploatuoti. Dabar toks leidimas yra būtinas, nes socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino naujas Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisykles.

Be savivaldybės leidimo pramoginiai įrenginiai negali būti net pradėti montuoti, ką jau ten kalbėti apie kokią nors jų eksploataciją. Skaudžiai pamokyta pernykščių įvykių, Palangos savivaldybė atsisakė pritarti pateiktam atrakciono parko projektui, tačiau palangiškiai nuogąstauja, kad tai olandų nesustabdys, todėl ir buvo pradėtos ręsti savotiškos barikados, saugojančios įvažiavimus į olandų verslininkų išsinuomotą sklypą.

Ir vis dėlto graudu, kad tokiomis priemonėmis Lietuvoje tenka gintis nuo žmonių, kurie nepaiso arba pažeidinėja įstatymus ar nustatytą tvarką. Ką tai rodo? Ogi tai, kad įstatymai mūsų valstybėje sau, o gyvenimas sau. Net geriausi, griežčiausi teisiniai aktai gali likti tik popieriuje, nes labai dažnai paprasčiausiai nėra kam jų vykdyti.

Ar ne juokinga ir pikta buvo pernai stebėti, kai net kelios valstybinės institucijos tarsi karštą bulvę svaidė vienos kitoms iškilusią olandų atrakcionų problemą, kol pagaliau baigėsi vasara ir tie įrenginiai buvo išgabenti. Kur gali nuvesti toks bejėgiškumas, ne taip jau sunku ir suvokti.

Jei tai būtų vienintelis atvejis, jį galima būtų nurašyti atsitiktinumui ar nesusipratimui. Juo labiau kad savivaliautojai buvo ne kokie nors įžūlūs pinigais besitaškantys vietos „berniukai“, o užsieniečiai.

Galima pateikti daugybę pavyzdžių, kai nevykdomi ne tik įstatymai, bet ir teismo sprendimai. Iš esmės tik dėl vieno – mažos mergaitės iš Garliavos gyvenamosios vietos nustatymo buvo sukeltas didžiulis skandalas. Žinomi teisininkai, kai kurie valdžios atstovai rimtais akmeniniais veidais tikino visuomenę, kaip svarbu įvykdyti   valstybėje teismo sprendimą, nors jis būtų pats absurdiškiausias.

Įdomu, kodėl tie patys teisininkai ir valdžios žmonės iki šiol buvo visiškai abejingi, matydami, kaip nevykdomi kiti teismų sprendimai ir teisiniai aktai? Kodėl jie nemušė pavojaus būgnų dėl olandų bendrovės savivaliavimo Palangoje, nevykdomo valstybinės kalbos įstatymo ir teismo sprendimo Vilniaus ir kituose aplinkiniuose rajonuose, dėl niekaip nenugriaunamų botelių Kuršių nerijoje? Gal todėl, kad čia sunkiau panaudoti jėgą negu Garliavoje? Ten juk buvo tik maža mergaitė, kurią klykiančią kojomis į priekį buvo galima nutempti į policijos automobilį.

Ar ne per daug bejėgiškumo demonstruojama ten, kur jo neturėtų būti ir uoliai žiūrima įstatymo raidės ten, kur jis turėtų derėti su žmoniškumu, morale ir protingumu? Nieko nuostabaus, kad daugybė Lietuvos žmonių yra nusivylę ir teisingumu, ir teisėsauga. Neseniai vienas garbus teisininkas viešai tikino visuomenę, kad tokia padėtis susidarė todėl, kad mūsų valstybėje deramai negerbiami, ir net kritikuojami teisėjai, jų sprendimai, per mažos teisėjų algos, todėl jie kartais ir susigundo kyšiais ir panašiai. Kažin ar tai teisingas požiūris?

Pagarba teisėjams, valdžiai atsiras tada, kai jie patys pradės gerbti įstatymus ir teisybės pasigedusį   žmogų. Kai taip bus, nereikės ginant visuomenės interesus ręsti įvairias barikadas, užtvarus ar, arabų šalių pavyzdžiu, ant kelių statyti tvoras su rakinamais vartais ir pilti automobilius laužančius eismo saugumo kalnelius.

Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close