captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Žiemos olimpiada Sočyje – proga užimti poziciją

Šiuo metu Rusija – vėl pasaulio spaudos dėmesio centre. Pirmiausia, žinoma, dėl savo vaidmens Ukrainos krizėje. Bet ne tik. Neseniai Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas pranešė, jog į žiemos olimpiadą Sočyje jis nevyks. Tačiau ne visiems aišku, dėl ko. Ir ką tai reiškia? Štai keli užsienio laikraščių pasisakymai.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Šiuo metu Rusija – vėl pasaulio spaudos dėmesio centre. Pirmiausia, žinoma, dėl savo vaidmens Ukrainos krizėje. Bet ne tik. Neseniai  Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas pranešė, jog į žiemos olimpiadą Sočyje jis nevyks. Tačiau ne visiems aišku, dėl ko. Ir ką tai reiškia? Štai keli užsienio laikraščių pasisakymai.

Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“ neturėjo abejonių, ką prezidentas norėjo pasakyti. Jis rašė: „Pranešęs, kad nevyks į Sočį, Vokietijos prezidentas davė dėkingumo vertą signalą, kuriuo išreiškė nepritarimą V. Putino režimo vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams“.

O kritikams, kurie J. Gauckui prikiša „tik simbolinės politikos darymą“, laikraštis priminė, jog „Vokietijos prezidento įgaliojimai ir ribojasi vien tik simboline veikla, tačiau šiais įgaliojimais J. Gauckas pasinaudojo pavyzdingai“. Kritikai „šitaip priekaištaudami rodo tik savo pačių latentinį nusižeminimą augančiai rusiškosios autokratijos jėgai“.

Kad nevyks į olimpines žaidynes Sočyje pareiškė ne tik Vokietijos prezidentas J. Gauckas, bet ir Europos Sąjungos teisingumo komisarė Viviana Reding. Pasak Karlsruhės dienraščio „Badische Neueste Nachrichten“, žinoma, kad jų pasirodymas ten nebūtinas, „žaidynės įvyks ir be jų abiejų. Tačiau pasklidus žiniai, kad į Sočį nekeliaus J. Gauckas, iš to padaryta politinė sensacija. Nes ir Berlyne, ir Maskvoje tai iš karto suprasta taip, kaip ir turėjo būti, – kaip protestas prieš V. Putiną ir jo autoritarinį režimą, prieš Rusijos, kaip teisinės valstybės, trūkumus ir prieš mažumų diskriminaciją bei homoseksualų persekiojimą.

Pats J. Gauckas šių interpretacijų akivaizdoje tyli, bet ir nevadina jų melagingais ar neteisingais“.

Taip rašė Karlsruhės laikraštis, o Ulmo Bavarijoje dienraštis „Südwest-Presse“ teigė, jog „Europos Sąjungos teisingumo komisarė V. Reding garsiai išsakė tai, dėl ko J. Gauckas tylėjo: kol ant mažumų teisių Rusijoje trypiama, tol bent ji į žiemos olimpines žaidynes Sočyje nevyks.

Šis gestas nusipelno pagarbos, nes rodo tai, ko Tarptautiniam olimpiniam komitetui, kaip olimpiados rengėjui, dažnai trūksta – ogi pozicijos užėmimo“.

Tačiau Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ nepatenkintas, kad J. Gauckas nepasakė tiesiai šviesiai, kodėl jis nutarė į Sočį nevykti: „Ar Vokietija tuomi užėmė konfrontacinį toną Rusijos atžvilgiu? O gal Angela Merkel ir Joachimas Gauckas tik sutarė pasidalyti vaidmenimis: ji keliauja ir kalba, o jis be žodžių išreiškia tai, ką kanclerė iš tikrųjų mąsto. Niekas nežino atsakymo į šiuos klausimus, nes Vokietijos prezidentas J. Gauckas nepasisakė, o vyriausybė išvis tyli“.

Taip rašė įtakingas Pietų Vokietijos laikraštis, dar pridurdamas, jog „dėl Rusijos jau pats laikas kurti aktyvią Vokietijos strategiją, kurios reikalauja V. Putinas ir kurios atžvilgiu būtų galima atpažinti, ko Vokietijos  vyriausybė nori“.

Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje žurnalistė Gesine Dornblüth penktadienį komentavo V. Putino ketvirtadienį Maskvoje pasakytą kasmetinę kalbą.

Joje jis šnekėjęs „lyg ir apie viską, bet taip ir nieko nepasakė“. O trumpai kalbėdamas apie Sočį jis pasiliko prie bendrybių, „pūtė muilo burbulus“ ir tepasakė: „Esu įsitikinęs, kad olimpines žaidynes Sočyje suorganizuosime aukštu lygiu“. 

Jis visiškai nesileido ir į užsienyje reiškiamą kritiką dėl pilietinių teisių ribojimo, migruojančių darbininkų išnaudojimo, dėl prieš homoseksualus nukreipto įstatymo, aplinkos teršimo ir per didelių išlaidų, susijusių su olimpinėmis žaidynėmis. 

Kitaip nei premjeras Dmitrijus Medvedevas, kuris televizijos pokalbyje aną savaitę teisino dideles išlaidas taip:

„Mūsų olimpinės žaidynės iš tiesų sudėtingos, nes jos rengiamos vietovėje, kuri tam buvo visiškai netinkama. Sočyje buvau jau kaip vaikas, tai mūsų svarbiausias kurortas, ir jis tada buvo, švelniai tariant, labai vidutiniškas. Tai buvo skaudu.

Dabar Sočis gaus gerus viešbučius, geras sporto aikštes, reikiamą infrastruktūrą su restoranais ir parduotuvėmis, su viskuo, ko turistai pageidauja. Dėl to visos investicijos į Sočį absoliučiai pateisinamos“.

Taip, anot Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ apžvalgininkės, kalbėjęs aną savaitę Rusijos ministras pirmininkas D. Medvedevas. Ji, kaip ir kiti

Vakarų apžvalgininkai, pastebėjo, jog ir Rusijos prezidentas V. Putinas savo kasmetinėje kalboje gruodžio 12-ąją skambėjo palyginti taikiai, neagresyviai.

Dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ nuomone, „V. Putino kalba pavyzdingai rodo, kodėl Europos Sąjungai taip sunku Rusijos atžvilgiu vykdyti protingą  ir pragmatišką politiką, kuri atsižvelgtų į abiejų pusių interesus.

Jeigu būtų galima V. Putino žodžius, pvz., Ukrainos tema, priimti už tikrą pinigą, tai santykiai būtų paprastesni ir Europa – saugesnė. Tačiau žodžiai ir darbai Maskvoje dažnai skiriasi daugiau, nei diplomatinėje kalbėsenoje įprasta – atsiveria tokia praraja, kad žodžiai ir veiksmai išvis nieko neturi bendro“.

„Tai ypač problema, kai Rusijos vyriausybė tampa draugiška. Gražu, kad V. Putinas dabar sako, kad Rusija nenori nieko Ukrainai primesti. Bet kuo vardu ta valstybė, kuri praėjusiais mėnesiais įžiebė su Ukraina vieną ekonomikos krizę po kitos? Argi tai ne – Rusija?“, – stebėjosi Frankfurto dešiniųjų laikraštis. 

Paryžiaus dešiniųjų dienraštis „Figaro“ irgi pažymėjo, jog „Rusijos meška, kuri turėjo parodyti savo nagus tam, kad sulaikytų Ukrainą nuo asociavimosi su Europa, dabar rodo aksomines letenėles. Maskva nieko nenori niekam primesti, aiškino Rusijos prezidentas V. Putinas“.

Taip rašė Prancūzijos laikraštis, o ir Vokietijos Osnabriuko dienraštis pažymėjo, jog „neįprastai droviai pasirodė Rusijos prezidentas V. Putinas savo kalboje tautai. Taikingai jis užtikrino, kad jo šalis nesiekia tapti galybe ir nereiškia jokių pretenzijų net į regioninę hegemoniją“.

„Tačiau realiosios politikos tikrovė rodo, kad jis meluoja. Kaip svarbu šiai didžiajai valstybei būti pirmajai ir visame regione, šiuo metu akivaizdžiai matyti Ukrainoje“, – rašė dienraštis „Neue Osnabrücker“.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close