captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Dėl ko kremtasi suomiai?

Šioje užsienio spaudos apžvalgoje – kai kurie pasaulio laikraščių atsiliepimai apie gruodžio 3 d. paskelbtus tarptautinio moksleivių sugebėjimų tyrimo rezultatus. Tai svarbu visiems, kuriems rūpi jaunimo švietimo reikalai, pagal kad ir nuvalkiotą, bet vis tiek absoliučiai teisingą pasakymą: jaunimas – mūsų ateitis.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Šioje užsienio spaudos apžvalgoje – kai kurie pasaulio laikraščių atsiliepimai apie gruodžio 3 d. paskelbtus tarptautinio moksleivių sugebėjimų tyrimo rezultatus. Tai svarbu visiems, kuriems rūpi jaunimo švietimo reikalai, pagal kad ir nuvalkiotą, bet vis tiek absoliučiai teisingą pasakymą: jaunimas – mūsų ateitis.

Kas trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) vykdo vadinamąją „Pisos“ studiją. Tai – tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, kuris padeda įvertinti bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias ir išvystytus gebėjimus, reikalingus visaverčiam dalyvavimui visuomenės gyvenime.

Kaip tik ką paskelbtame 2012 m. metų tyrimo rezultatų pristatyme teigia Rita Dukynaitė ir Mindaugas Stundžia, Lietuvos atstovai tyrimą vykdančioje organizacijoje, „šis tyrimas akcentuoja ne mokinių gebėjimą atkurti žinias, o jų gebėjimą tomis žiniomis pasinaudoti“.

Tiriamąją grupę sudarė mokiniai, kurių amžius tyrimo metu buvo 15 metų ir kurie tyrimo metu mokėsi 7-oje ar aukštesnėje klasėje. Buvo tiriami jų skaitymo sugebėjimai, matematinis raštingumas ir gamtamokslinis raštingumas.

Lietuva, deja, šiame tyrime nepasirodė gerai. Matematinio raštingumo srityje ji užėmė 37 vietą iš 65 šalių, o tai statistiškai reikšmingai žemiau už tirtų šalių vidurkį.

Skaitymo gebėjimų srityje Lietuva dar blogesnėje, 39 vietoje, o tai, aišku, irgi reikšmingai žemiau už vidurkį. Santykinai geriausiai Lietuva pasirodė gamtamokslinio raštingumo srityje, bet užėmusi 30 vietą ji vis tiek statistiškai atsidūrė ir darsyk reikšmingai žemiau už vidurkį.

Užsienio laikraščiai, žinoma, aptarė savo šalies mokinių pasirodymą, bet taip pat lygino jo rezultatus su kitų šalių rezultatais ir darė apibendrinančias išvadas.

Šįkart tyrime visai nedalyvavusios Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ atkreipė dėmesį į Vokietiją.

„Nors ji pasirodė ne stulbinančiai gerai, tačiau vis dėlto solidžiai ir visose srityse pagerėjo. Kad vokiečiai pirmą kartą visose srityse viršijo vidurkį, daug kur sukėlė santūraus pasitenkinimo, nors, aišku, kiekvienas pedagogas pabrėžė, jog lieka dar daug, labai daug ką padaryti. Švietimo ekspertai ypač didžiavosi tuo, kad mokinių iš migrantų šeimų atsilikimas matematikoje per pastaruosius 10 metų labai sumažėjo. Dėl šios sėkmės priežasčių dabar drįstama tik spėlioti. Vokietijos švietimo ministrė Johanna Wanka aptakiai nurodė į empirinius švietimo tyrimus, kurie po ankstesniųjų „Pisos“ studijų rezultatų įsisąmoninimo sužydėjo ir paskatino Vokietijoje steigti daugiau vaikų darželių, įvesti centralizuotus standartus ir įrengti visos dienos mokyklas“, – rašė Ciuricho laikraštis.

Paryžiaus dienraštis „Figaro“ susirūpino didėjančia praraja tarp gerų ir prastų mokinių Prancūzijoje.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nuosprendis vienareikšmis: mūsų, prancūzų, švietimo sistema darosi vis neteisingesnė ir vis neveiksmingesnė. Taip, ir ateityje turėsime Nobelio premijos laureatų iš fizikos ir medicinos, tačiau mes gaminame vis daugiau tinginių. Po blogo Vokietijos pasirodymo „Pisos“ studijoje prieš daugiau nei dešimtmetį, ten buvo sureaguota iš karto, ir nuo to laiko vokiečių rezultatai pagerėjo. Dabar mes laukiame iš švietimo ministro Vincent‘o Peillon‘o protingų pasiūlymų, kurie nesisuktų tik apie amžiną pinigų trūkumą“, – rašė vienas pagrindinių Prancūzijos dešiniųjų laikraščių.

Bet kitas Paryžiaus laikraštis, katalikų „Croix“, skundėsi, jog šalies mokiniams nesuteikiamos vienodos galimybės.

„Svarbu ne tai, kad pradėtume nebeugdyti šalies elito. Ne, turime iš visų jėgų stengtis, kad eilitinis išsilavinimas būtų prieinamas visų socialinių klasių vaikams. Esmė ta, kad nepaliktume už borto silpniausiųjų – tų mokinių, kuriais mažiausiai rūpinamasi ir kurie neįstengia užsimokėti už brangų papildomą mokymą po pamokų“, – rašė Paryžiaus krikščionių laikraštis.

„Dėstymo kokybė yra svarbiausias gero mokyklinio lavinimo faktorius. Tačiau nors Didžiojoje Britanijoje lygis pagerėjo, jis vis dar blogesnis nei kitose palyginamose šalyse. Daugelyje valstybių, kuriose nustatyta didžiausia pažanga, kaip antai Estijoje, Meksikoje ir Izraelyje, neseniai sugriežtinos taisyklės tiems, kurie nori studijuoti pedagogiką, kad taptų mokytojais. Tai įspėjimas besiginčijantiems politikams: tose šalyse, kur „Pisos“ tyrimų rezultatai geri, švietimo sistema stabili, kaip tai formuluoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Dėl stiprios sąsajos tarp švietimo ir profesinių perspektyvų, Didžioji Britanija turėtų labiau rūpintis reformomis“, – pažymėjo Londono dienraštis „Times“.

Pasak vietinio Suomijos dienraščio „Kainuun Sanomat“, „Suomija „Pisos“ studijoje suklupo, ir jai jokia paguoda, kad Švedija pasirodė dar prasčiau.

„Ir nors Suomijos moksleiviai dar vis tarp Europos pačių geriausiųjų, jie ženkliai susilpnėjo, ir tai visose trijose srityse – matematikoje, skaityme ir gamtos moksluose. Matematikoje suomiai jau tik šeštoje vietoje, skaityme trečioje, o gamtos moksluose antroje. Šios nuosmukio tendencijos priežastis reikia iš pagrindų ištirti – kodėl šitaip pasidarė“, – skundėsi Suomijos provincijos laikraštis, rimtai susikrimtęs dėl to, kad suomių moksleiviai tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių jau nebe vieni iš pirmųjų.

Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“ pažymėjo, kad nors Portugalija daugmaž išlaikė tas pozicijas, kurias pasiekė per 2009 m. tyrimus, ji vis tiek, kaip ir anksčiau, tarp 65 tyrinėtų šalių užėmė vieną iš vidutinių pozicijų.

„Todėl Portugalija lygiuojasi į Meksiką ar Turkiją, taigi į šalis, kur daugybė žmonių gyvena labai jau kukliai. Arba galima žvelgti ir į Norvegiją, Liuksemburgą arba Vokietiją, kuriose socialiniai skirtumai daug mažesni. Globalizacijos amžiuje šiandienos penkiolikmečiai turės išsilaikyti rytdienos pasaulinėse varžybose – ar vis dėlto negalėjome šįkart pasirodyti truputį geriau“, – klausė Portugalijos sostinės dienraštis.

Vienareikšmiški pirmūnai „Pisos“ studijoje vėl buvo Šanchajus, Singapūras ir Honkongas. Tačiau kaip rašė Šanchajaus dienraštis „Wenhui Bao“, „pasiekimai įspūdingi. Tačiau negalima pražiūrėti mokinių silpnąsias vietas. Matematikoje, pavyzdžiui, jiems sunku aprašyti kasdienines problemas. Vaikams akivaizdžiai trūksta laisvo galvojimo sugebėjimų.

Kodėl? Gal dėl to, kad per daug užduodama namų darbų ir per daug reikalaujama mokytis mintinai. Reikėtų daugiau užduočių, kurios skatintų tyrėjo dvasią. Kinų vaikams būtinai reikia daugiau laiko ir erdvės individualiai ir visapusiškai plėtrai“.

O Honkongo dienraštis „Wenweipo“, nors atvirai džiaugėsi, „kad Honkongo vaikai matematikoje padarė pažangą“, vis dėlto apgailestavo, kad Honkongas čia dar ženkliai atsilieka nuo Šanchajaus ir Singapūro.

„Užvis akį rėžia tai, kad Honkonge neturime daug išsiskiriančiai gerų mokinių. Čia reiktų suabejoti tik į egzaminus orientuotu mokymu. Mokymosi tikslai per siaurai apibrėžti. Mokiniams žūbūt reikia daugiau erdvės individualiam vystymuisi“, – rašė Honkongo laikraštis.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.



 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...